Porošenka griežtina poziciją sukilėlių atžvilgiu

Ukrainoje prezidento administracija griežtina savo „sakalų“ poziciją prorusiškų sukilėlių atžvilgiu. Po to, kai ukrainos valdžia atsisakė konsultuotis su sukilėliais derinant konstitucijos pakeitimus ir sprendžiant rytinių sričių autonomijos klausimus, prasidėjo glaudesnis bendradarbiavimas su dešiniosiomis jėgomis. Tikslas – pasitelkus patriotinius šūkius išsaugoti žmonių palaikymą, tarp kurių didėja nepasitenkinimas „diržų veržimo“ politika. Tačiau auga ir nerimas, kad vėl atsinaujins plataus masto kariniai veiksmai tarp Ukrainos armijos ir Rusijos palaikomų sukilėlių.

„Net ir po konstitucijos pakeitimo Ukraina ir toliau liks unitarine valstybe, o ukrainiečių kalba – vienintele valstybine kalba“, - taip pirmame konstitucijos keitimo komisijos posėdyje teigė prezidentas Porošenka, atmesdamas sukilėlių reikalavimus federalizuoti šalį, suteikiant regionams plačią autonomiją, o taip pat siekį suteikti rusų kalbai valstybinės kalbos statusą.

Konstitucinė reforma, kuri turi pradėti galioti nuo šių metų pabaigos, sąlygoja valdžios decentralizaciją ir yra paliaubų sutarties pagrindas, pasirašytas Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos atstovų. Buvo manoma, kad aukščiau minėta komisija dirbs remdamasi šiuo dokumentu, tačiau Porošenka atsisakė prie derybų proceso prileisti sukilėlius teikdamas, kad Kijevas konsultuotis sutiks tik su „legitimiais lyderiais“. Balandžio 6 d. Ukrainos prezidentas pranešė, kad Generalinio štabo vadovo patarėju taps Dmitrijus Jarošas, „Dešiniojo sektoriaus“ lyderis. Ši organizacija kritikuojama ES ir JAV dėl sąsajų su neonacistais. Tikimasi, kad Jarošo vadovaujamos karinės savanorių grupuotės papildys Ukrainos armijos gretas.

Porošenko imasi vykdyti „kietą“ vidinę politiką, baimindamasis ekonominės padėties blogėjimo šalyje. JAV doleris vasario mėnesį kainavo 30 Ukrainos grivinų, nors sausio mėnesį jo kaina buvo tik 15 grivinų. Kovo mėnesį metinė infliacija siekė 40%.

Balandžio mėnesį vyriausybė pradėjo kelti kainas valstybinėms paslaugoms, vykdydama TVF finansinės pagalbos sąlygas. Gyventojų nepasitenkinimas auga – pasak socialinių apklausų, vyriausybės reitingai yra ženkliai kritę.

Negalima atmesti to, kad spaudžiami Ukrainos valdžios ir remiami Rusijos sukilėliai,  gavę paramą iš savo pagrindinio rėmėjo, imsis rimtų karinių veiksmų. Nepaisant to, kad praėjo jau du mėnesiai po paliaubų pasirašymo, kovos vis dar nesiliauja. Esant tokiai situacijai, kaimyninės valstybės prašo aktyvaus JAV įsikišimo, kad būtų sprendžiami taikaus sureguliavimo klausimai Ukrainos Rytuose.

Šaltinis: nikkei.com