|
|
Emmanuelis Macronas buvo perrinktas Prancūzijos prezidentu, surinkęs maždaug 58,8% balsų prieš 48,2% jo kraštutinių dešiniųjų varžovę Marine Le Pen.
Centristo Macrono pergalė buvo didesnė, nei prognozavo bet kokia apklausa, ir tai buvo pirmas kartas per 20 metų, kai Prancūzijos prezidentas buvo perrinktas.
Tačiau jo pergalės skirtumas buvo žymiai mažesnis nei 66–34 % pergalė prieš tą patį varžovą prieš penkerius metus, o Le Pen rezultatas buvo aukščiausias kada nors užfiksuotas jos kraštutinių dešiniųjų partijos.
Kraštutinė kairieji ir kraštutiniai dešinieji nedelsdami paragino susivienyti savo atitinkamose stovyklose, siekdami sužlugdyti Macrono antrosios kadencijos ambicijas, atimdami jam aiškią daugumą parlamento rinkimuose, kurie vyks birželį.
Savo kalboje apie pergalę Eifelio bokšto papėdėje Macronas pažadėjo „efektyviai“ reaguoti į rinkėjų, kurie pasirinko kraštutinius dešiniuosius, „pyktį ir nesutarimą“, ir paragino savo šalininkus būti „malonus ir pagarbius“, nes šalis suskaldytas „abejonių ir susiskaldymo“
Le Pen sakė, kad jos rezultatas buvo „stulbinanti pergalė“ ir kad jos atstovaujamos idėjos „pasiekė naujas aukštumas“, ir pridūrė: „Šiame pralaimėjime negaliu nejausti vilties“. Ji teigė, kad nuo politikos neliks nuošalyje, nes daugelis įtarė, kad pralaimėjusi ji pasitrauks iš politikos.
Europos lyderiai, tarp jų Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Europos komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pasveikino Macroną su pergale, palengvėjimo atodūsiuose aplink ES sostines per proeuropietiško centristo perrinkimą.
|
Association „Global Gaze Network“
