|
visada sakiau ir sakysiu, kad pirmenybė privaloma teikti JAUNYSTEI. Drąsa, polėkis, veržlumas ir atkaklumas , tai Valstybės pamatas... Ir tas pasakymas kad „kartais jaunas gali to nepadaryti, ką padarys 65 metų žmogus„ iš tikrųjų tai būna tik KARTAIS...Todėl klausimas yra toks, kodėl žmonės pasirengę dirbti, neužleisti darbo vietų net iki gilios senatvės, net kai jau aplinkiniai suvokia, kaip nusišnekama, kai mintys prasilenkia su tikrove...kodėl? O atsakymas yra vienas – žmonės neišgyvena iš gaunamų pajamų, iš gaunamų pensijų, todėl jiems atrodo, kad jie dirba ir atrodo, kad dirba NAŠIAI, nes juos vertina tokio paties lygio senuoliai...o varnas varnui akies nekerta...Puikiai suprantame visi, kad SENATVĖJE atsiranda ,labai didelis savininkiškumo jausmas, įsikabinimas į daiktus, siuo atveju į kėdę...Aš pritariu,jog reikia sukurti įstatymą, kad pensininkai užleistų vietas jauniems žmonėms, bet jiems neuždrausti įsidarbinti is naujo kur nors kitur. o svarbiausia, kad bet kuris darbas būtų apmokamas taip, kad išėję į pensiją po 35 ar daugiau pradirbtų metų, žmonės išgyventų.. Tai, nepažeistų nei senuolių, nei jaunimo teisių į darbą... Visa bėda yra darbo apmokėjime. Ir dar, kad valdantiesiems kategoriškai kuo skubiau įstatymu būtų uždrausta, bet kokiu atveju, kėsintis į piliečių uždirbtas PENSIJAS...
|