Premjeras paneigė R. Karbauskio informaciją dėl galimos krizės, o diržai veržiami dėl pokyčių krepšelio

Lietuvoje tik keturi – Sadauskas, Landsbergis, Valatka ir Tapinas – protingi?

Tegul nepy-zdina Lietuvos. Ginklų mažiau pirkite ir pinigų bus. Linkevičius dar priešraketinės gynybos užsimanė. Tautai reikėtų turėti gerą ginklą prieš debilus valdžioje.

Dėkui tau didelis.

Rekordininkai (o gal infiltruoti agentai). Per mėnesį ištratino 1,3 mlrd. Lietuvos vardu pasiskolintų eurų ir... nebesugraibo juokingų 180 mln?

teisi tu skorpe kas ir bebutum

iešpatie, per daug gilią ir per daug plačią man širdį davei“ (Iš S. Nėries dienoraščio) Liepos 7 d. sukako 70 metų, kai toli nuo tėvynės, Maskvoje, užgeso talentingiausios lietuvių poetės Salomėjos Nėries širdis. Ankstyvoje jaunystėje poetė išpranašavo savo tragišką lemtį, dienoraštyje parašiusi: „Būsiu šventa, nors visas pasaulis mane prakeiks.“ Pavarčiau literatūrologės, habilituotos humanitarinių mokslų daktarės, profesorės Viktorijos Daujotytės puikų leidinį „Salomėjos Nėries ruduo“, pasirodžiusį prieš dvidešimt metų, artėjant poetės mirties penkiasdešimtmečiui. Knyga, pasak autorės, parengta iš spausdintų poetės tekstų, daugiausia – iš paskutinio tarpsnio: „Salomėja Nėris tarp lapkričio ir liepos, gimimo ir mirties mėnesių.“ Profesorė atskleidžia ne tik lyrišką, bet ir tragišką poetės gyvenimo pusę: „Mes dar neperskaitome Salomėjos Nėries iki galo, kažko labai svarbaus nesuvokiame. Nesuvokiame atgailos, nesuvokiame didžiausios jos dvasios kančios, kuri ją sugraužė ir be laiko paguldė „žemelėn šalton, patvorėlin“. 1951 m. J. Aistis ir A. Vaičiulaitis JAV išleistoje lietuvių poetų antologijoje S. Nėriai ir B. Brazdžioniui skyrė po 17 eilėraščių. Pasak V. Daujotytės, „tai tebėra poezijos, jos dvasios pergalės argumentas. Pergalės prieš tai, kas nėra poezija ir ja negali būti.“ Tolimoje Rusijoje 1944 m. poetė svajojo grįžti į tėviškę. Eilėraštyje „Savęs aš gailiuos“ ji rašė: „Sutema samanų aksominė / Amžinuoju miegu užliūliuos... / Kad mane – taip sutiktų tėvynė! / Kaip sunku, kaip savęs aš gailiuos.“ Tačiau tėvynės patirtuose politiniuose lūžiuose pasirinkusi to meto epochos kelią už visų politikų nuodėmes S. Nėris kenčia viena. Mūsų kraštietė, JAV gyvenusi ir kūrusi Julija Švabaitė-Gylienė stengėsi apginti poetę, kuriai buvo suverčiamos visų kaltės: „Kad Lietuva kentėjo – / tai tavo kaltė! (...) Kad kūkčiojai vienatvėje / su verkiančiu Balanduku, / uždaryta, išnaudota, / priversta, / neišdavusi nė vieno / nemokėjusi apginti – – – / Kad nešaudei moterų / su kūdikiais / negrūdai jų / į Sibiro vagonus – / vienok tavo kaltė!..“ Pasakojama, kad vežama gydyti į svetimąją Maskvą S. Nėris paprašė sustoti ant tilto per Nemuną ir paskutiniu žvilgsniu liūdnai pažvelgė į mylimą upę. Gal prisiminė savo įrašą dienoraštyje: „Sužydėjo visos gėlės dėl manęs. Aš paliksiu žemę, išeisiu... Nė vienos gėlės neskinsiu – težydi.“ Antanas ŽILINSKAS Istorikas

NEBUTINA BUTI GARSIU < KAD BUTI ZMOGUM... ir tyliai DARYTI aplinkui GRAZESNI ir LAIMINGESNI PASAULI.... net kada pervedi senuka per gatve , ar bent jau neatimi is jo pensijos yra didelis darbas ===palyginus su Kubiliaus trim naktim !!!

Asmenybė, pranokusi laiką E. Rupeikienė krašte rinkdama atsiminimus apie S. Nėrį sužinojo, jog jos tėvą Simaną Bačinską žmonės gerbė už tai, kad buvo darbštus, stengėsi ūkyje įdiegti naujoves, įsigydavo gerų veislių sėklas, gyvulius, su kaimynais dalijosi spaudoje perskaitytomis ir praktikoje įgytomis ūkininkavimo žiniomis. Kai praturtėjo gerų veislių gyvuliais leisdamas kitiems žmonėms sėklinti jų gyvulius bei parduodamas jiems neabejotinos kokybės prieauglį, įsigijo daugiau žemės, gimtinėje pasistatydino naujus trobesius. Paėmė iš banko paskolą, ketindamas verstis ir žuvininkyste. Kai labai ištvinusi Širvinta apsėmė abu tvenkinius, visos į juos įleistos žuvys išplaukė į Šešupę, paskui į Kuršių marias. Išplaukė ir paskola. Skaudžių pasekmių išvengti padėjo banke dirbęs žmonos Uršulės brolis Pijus Žemaitis. Iš S. Nėries eilių, jaunystės dienoraščio matyti, kodėl ji patikėjo Stalino saule, buvo, kokia buvo: „Aš troškau vien džiaugsmą pavyti/ Pasauliui ir sau“, „Eisiu nelaimingų širdžių gydyti, ašarotų akių šluostyti.“ Poetė nuo mažų dienų buvo jautri kitų skausmui, nelaimei. Ją žeidė Smetonos valdymo laikais Lietuvoje įsivyravęs teroras, socialinė nelygybė. Už dalyvavimą 1935-1936 m. Suvalkijos ūkininkų streike nuteista per 100 dalyvių, dauguma nubausti, kiti atsidūrė kalėjime, kai kurie – iki gyvos galvos, penkiems įvykdyta mirties bausmė. Lemtingai apsispręsdama poetė negalėjo žinoti, kokioms piktadarybėms ryšis Stalinas. „Ką jie su mumis padarė…“ – prasitarė poetė, po karo grįžusi į Lietuvą iš Rusijos. S. Nėries marti Laima įsitikinusi, jog poetės mirtis pagreitinta: „Daug kas tuo neabejoja… Talentingi žmonės visais laikais nereikalingi… S. Nėries šeimoje visi ilgaamžiai: jos motina, broliai, sesuo mirė JAV sulaukę beveik 100 metų.“ //// JEIGU SITA VALDZIA butu tikra LIETUVOS VALDZIA, argi galetu taip atsitikti, kad kaimai tusti, kad mergaite nesa basa, kad zmones isvaromi ir zudosi, kad teisine sistema gina saikas, kad PREZIDENTE YRA statytine... kad klesti dvigubi standartai, KAD ZMOGISKUMAS NUSTUMTAS ir klesti kubiloidinid CINIZMAS !!!???