|
Pastaraisiais metais Lietuvoje nusistovėjo apie 160 tūkst. Darbo biržoje registruotų bedarbių kiekis. Iš jų apie 60 tūkst. sudaro pensijinio amžiaus žmonės, ieškantys darbo bei studentai. Iš likusių 100 tūkst. maždaug 2/3 yra kaimo gyventojai, o socialiai nedegradavę , galintys ir norintys dirbti gali sudaryti apie 30 tūkst.
Autoritetingi vaikų gydytojai konstatuoja taip vadinamą „trečią alergizacijos bangą“ žeidžiančią ir vaikus, o Europos alergijos ir imunoterapijos akademija perspėja, kad „šiandien alergija yra pandemijos masto visuomenės sveikatos problema, vien tik Europoje paliečianti daugiau nei 150 milijonų žmonių. Atsižvelgiant į epidemiologines tendencijas, prognozuojama, kad greičiau nei po 15 metų vienokia ar kitokia alergijos forma sirgs daugiau nei pusė Europos gyventojų.“ Tai sąlygoja ir dirbtinių cheminių medžiagų gausa žmogaus organizme, kurių JAV mokslininkai surado net 172. Jos patenka į žmogaus organizmą ir dėl liekamųjų herbicidų bei kitų chemikalų naudojamų žemės ūkyje, maisto produktų perdirbime bei gamyboje, o taip pat, saugojime. Pasak buvusio maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo J.Miliaus kas antras tikrintas produktas turi liekamųjų herbicidų, tiesa, neviršijančių nustatytų normų.
Danijoje viešame maitinime ekomaistas sudaro 90 proc., Švedijoje – 80 proc., o Vokietijoje – 60 proc. Lietuva nuo pirmaujančios pasaulyje Austrijos pagal dirbamos žemės, skirtos ekologiniam ūkininkavimui, dalį atsilieka tris kartus, nuo Estijos -du.
Visa tai verčia susirūpinti ekologinės žemdirbystės, ir, pirmiausia, daržovininkystės bei uogininkystės, kurie, savo ruožtu, kaip taisyklė reikalauja daug darbo rankų, plėtojimu. Vienas ha ekologinės daržovininkystės reikalauja apie 3-4 darbo rankų, todėl maždaug 10-15 tūkst.ha dirbamos žemės išspręstų užimtumo kaime problemą.
Ne vienoje savivaldybėje yra panaši situacija kaip Prienų rj.:Darbo biržoje registruota maždaug 150 asmenų ieškančių pagalbinio darbo, 6 agronomai, o rinkoje pardavime yra apie pusšimtį žemės ūkio paskirties sklypų. Prienų rj. yra apie tris dešimtis kaimo bendruomenių.
Pasak Ūkio ministro V.Sinkevičiaus užimtumo ir sveikatingumo problemą spręstų bendruomenių kooperatyvų steigimas. Todėl yra tikslinga papildyti Lietuvos Respublikos „UŽIMTUMO PROGRAMĄ 2014-2020“ šiomis nuostatomis:
„6. .... Laikmečio siekis dėl augančių alerginių ir kitų susirgimų kiekio bei žalos gamtai yra ekologinės žemdirbystės, reikalaujančios daug darbo rankų plėtojimas“ bei „7.4. skatinti darbo vietų kūrimą regionuose, ypač teritorijose, kuriose aukštas nedarbo lygis. Sprendžiant šį uždavinį, numatoma sudaryti galimybes vietos lygmeniu plėtoti savivaldybių ir socialinių partnerių partnerystę, siekiant kurti darbo vietas, toliau remti jaunuosius ūkininkus, bendruomenių kooperatyus, ekologinės žemės ūkio produkcijos gamybai trumpoje maisto grandinėje, ir ne žemės ūkio paskirties verslą kaimo vietovėse, teikti paramą darbdaviams teritorijose, kuriose aukštas nedarbo lygis.“
Toks programos papildymas įpareigotų Finansų ministeriją jau 2019 metams skirti lėšas keletui bandomųjų bendruomenių kooperatyvų projektų.
Tokiomis priemonėmis įgytų didesnę prasmę ir „Vaikų maitinimo ugdymo, gydymo ir globojimo įstaigose įstatymo“ projektas, kuris numato pereinamą periodą po kurio vaikų maitinimo įstaigoms būtų tiekiamas tik ekologiškų įstaigų maistas.
Kitaip tariant, šiuo programos papildymu ir įstatymu yra siekiama didinti vaikų gerovę ir šį šeštadalį visuomenės - vaikus paversti privelegijuota klase, palaipsniui pereinant vaikų mityboje tik prie itin saugaus ekologinių ūkių tiekiamos produkcijos. Tokia ilgalaikė investicija į vaikų sveikatą ilgajame periode leistų mažinti išlaidas visoje sveikatos apsaugos sistemoje bei didintų užimtumą ir mažintų biudžetines lėšas skiriamas bedarbystės pašalpoms.
|