Prezidentė: atstovauju šaliai, kuri stiprybės semiasi iš vienybės

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, Europos Sąjunga (ES) yra ne tik ekonominė, bet ir vertybių lyderė pasaulyje.

Tokią nuomonę prezidentė Dalia Grybauskaitė išsakė savo trečiadienio kalboje Europos Parlamente (EP).

„Europa daug investavo į bendrosios rinkos plėtrą. Tai plačiausia ir labiausiai integruota laisvo prekių, paslaugų ir žmonių judėjimo erdvė pasaulyje", - savo kalboje konstatavo D. Grybauskaitė.

Lietuvos prezidentės teigimu, nepaisant Europą nusiaubusios ekonominės krizės, jos bendrasis vidaus produktas (BVP) yra didesnis nei bet kurio kito pasaulio regiono.

„Mes esame pirmaujanti prekybinė galia, sudaranti beveik 20 proc. viso pasaulio importo ir eksporto. Europa vis dar yra didžiausia investuotoja ir dažniausiai užsienio investuotojų pasirenkamas regionas", - ES gyrė Lietuvos prezidentė.

D. Grybauskaitės teigimu, tai, kad ES pastangos suvienyti žemyną buvo įvertintos Nobelio taikos premija, skatina europines vertybes skleisti ir už dabartinių ES ribų.

Prezidentė taip pat pastebėjo, kad ES ir jos valstybės narės suteikia pusę visos pagalbos pasaulyje, o europiečiai yra neabejingi kitų poreikiams.

„Mūsų sąjunga yra vertybių sąjunga. Mes visi privalome rodyti pavyzdį", - tęsti veiklą ragino D. Grybauskaitė.

Oficialiai pradėjo pirmininkavimą ES Tarybai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre pristatė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai prioritetus bei svarbiausius darbus ir atsakė į europarlamentarų klausimus.

Tai oficiali dalykinė šešis mėnesius truksiančio Lietuvos pirmininkavimo ES pradžia.

Pasak prezidentės, Lietuvos pirmininkavimo darbotvarkė ambicinga ir labai svarbi visos Europos žmonėms. Lietuvai per pusmetį teks derinti daugiau nei 300 ES teisės aktų, kurie būtini ilgalaikiam ES ekonomikos augimui, jaunimo nedarbui ir energetinėms kainoms mažinti, saugesnei kaimynystei užtikrinti.

„Po penkerių ekonominio sunkmečio metų Europos žmonės laukia realių rezultatų. Todėl per labai trumpą laiką privalome priimti daug sprendimų ir atverti naujas galimybes mūsų piliečiams. Tam reikia visų - ES institucijų ir nacionalinių vyriausybių - tvirtos politinės valios ir koordinuotų veiksmų. Lietuva pasirengusi sutelkti visas Europos jėgas siekdama susitarti dėl geresnės, stipresnės ir vieningesnės bendros visų mūsų ateities", - sakė prezidentė.

Kalbėdama apie neatidėliotinų sprendimų svarbą Prezidentė pabrėžė Lietuvos žmonių susitelkimą: „Atstovauju šaliai, kuri puikiai žino, kaip nelengva priimti sunkius sprendimus ir kokia tikroji jų kaina, bet kartu supranta, kokios naudos galima tikėtis, kai tokie būtini sprendimai priimami. Dėl mano šalies žmonių ryžtingumo dabar Lietuvos ekonomika auga sparčiausiai Europoje. Atstovauju šaliai, kuri stiprybės semiasi iš vienybės."

Lietuvos vadovės teigimu, labai svarbu pasiekti ES šalių sutarimą ir užtikrinti, kad ES biudžete numatytos finansinės lėšos kaip galima greičiau - jau 2014 m. pradžioje - pasiektų visas ES šalis ir problemiškiausias sritis. Pasiekus politinį sutarimą dėl daugiamečio ES biudžeto, Lietuva sieks iki metų pabaigos suderinti apie 70 jam įgyvendinti svarbių dokumentų.

Pasak prezidentės, didžiausia ES ekonomikos sėkmė yra bendra vidaus rinka, todėl būtina efektyviai išnaudoti jos teikiamas galimybes, sukurti gerai veikiančias vidaus energijos, skaitmeninę ir paslaugų rinkas.

Šalies vadovė pabrėžė, kad vien integruota ES vidaus energijos rinka gerokai sumažintų energijos išteklių kainas ir padidintų ES konkurencingumą. Apskaičiuota, kad, 2015 m. sukūrus vidaus rinką, ES per metus sutaupys apie 35 milijardus eurų vien elektros energijos išlaidoms.

„Šiandien Europos gyventojai ir įmonės už energiją moka pernelyg brangiai. Tai kenkia mūsų ekonomikos konkurencingumui ir mažina vartotojų perkamąją galią. Dėl to, kad nėra energijos vidaus rinkos, susidaro energetinio saugumo vakuumas. Susitarėme, kad energijos vidaus rinka turi būti sukurta iki 2014 m., o po 2015 m. nė viena ES valstybė narė neturi likti atskirta nuo Europos dujų ir elektros tinklo", - kalbėdama apie energetinę darbotvarkę pabrėžė prezidentė.

Per Lietuvos pirmininkavimą lapkričio 4-5 dienomis Vilniuje vyks ES vidaus energijos rinkos užbaigimo konferencija, kurioje bus apsispręsta dėl Europai svarbiausių energetinių projektų.

Prezidentė taip pat pabrėžė ES ekonomikos skaitmenizavimo svarbą. Pirmininkaujant Lietuvai, vyks du skaitmeninės rinkos klausimams ir IT plėtrai skirti renginiai: spalio mėnesį Europos Vadovų Tarybos susitikimas ir lapkričio pradžioje Vilniuje vyksiantis Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų (ICT) renginys.

Atvira Europa - trečias Lietuvos prioritetas. Pirmininkavimo laikotarpiu bus deramasi dėl laisvosios prekybos sutarčių su JAV, Japonija ir siekiama glaudesnės integracijos tarp ES ir jos Rytų partnerių.

Pasak prezidentės, europietišką kryptį pasirinkę ES partneriai turi žinoti, kad jie irgi yra laukiami ir galės prisijungti prie mūsų šeimos, kai tik bus pasirengę. Tikimasi, kad Vilniaus viršūnių susitikime lapkritį bus pasiekta svarbių sprendimų: planuojama pasirašyti Asociacijos sutartis su Ukraina, užbaigti derybas ir parafuoti susitarimus su Moldova, Gruzija ir Armėnija.

Eltos inf.