Prezidentė „pagražino“ abejotinus energetikų darbus

Rinkiminiame interviu nacionaliniam transliuotojui prezidentė Dalia Grybauskaitė paskleidė neteisingą informaciją apie pavyzdingą „susikalbėjimą“ tarp bendruomenių ir Lietuvos-Lenkijos elektros energijos jungties statytojų. Priešingai, negu teigiama energetikų ir politikų, susidūrusi su valdžios ir verslo struktūrų nedemokratiniais veiksmais, Lazdijų rajono Rudaminos bendruomenė Lietuvos Respubliką apskundė tarptautinėms organizacijoms, kurios šiuo metu nagrinėja pateiktą medžiagą.

Vietoje numatytų rinkiminių debatų su kitais kandidatais, gegužės 7-ąją prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo klausinėjama LRT radijo žurnalistės Agnės Skamarakaitės. Komentuodama neigiamą visuomenės požiūrį į skalūnų dujų gavybos projektus, prezidentė kaip „gražų“ pavyzdį bandė pateikti Lietuvos – Lenkijos elektros energijos jungties projektą LitPol Link. Pasak Dalios Gybauskaitės, „buvo rastas ir susikalbėjimas, buvo labai daug investuota į supratimą, į informacijos pateikimą.“

Asociacija Rudaminos bendruomenė, kuri vienija virš 40 Lazdijų r. Rudaminos miestelio ir jo apylinkių gyventojų, kritikuoja šio projekto iniciatorių ir vykdytojų veiksmus nuo tada kai apie jį sužinojo 2010 metais, nors niekada neabejojo jo reikalingumu Lietuvai. Rudaminiškiai yra įsitikinę, kad projektas yra vykdomas piktnaudžiaujant valdžios bei verslo struktūrų galiomis, todėl iškilo didelis pavojus tiek vietos bendruomenėms, tiek unikaliai Lietuvos ir Lenkijos pasienio gamtai. Apie tai ne kartą buvo informuoti politikai, tarp jų - prezidentė Dalia Grybauskaitė, į kurią Rudaminos bendruomenė raštu kreipėsi du kartus ir prašė nešališkai tarpininkauti, siekiant visuomenei naudingiausio sprendimo. Užuot tai padariusi, prezidentė formaliai perdavė medžiagą Arvydo Sekmoko vadovaujamai energetikos ministerijai, kuri energetikos projekto net neketino derinti su visuomene. O Rudaminos bendruomenės pirmininkė Rūta Cimakauskienė sulaukė keistų skambučių ir pareiškimų iš Valstybės saugumo departamento. Tai neabejotinai galima vertinti kaip neteisėtą spaudimą viešojo intereso gynimo siekiantiems piliečiams.

Stebina, kad derinant LitPol Link projektą Lazdijų r. savivaldos interesus atstovavo meras ir kiti atsakingi valdininkai, kuriems tuo metu buvo iškeltos bylos dėl korupcijos. Nors jos buvo vėliau nutrauktos, lieka abejonės, ar dėdami projektą patvirtinančius parašus atsakingi valdininkai nebuvo pažeidžiami. Kilo ir įtarimų, kad valstybei neva atstovaujančios privačios struktūros iš dalies žmonių sutikimus galėjo išgauti naudodamosis kaimo žmonių patiklumu ir pažeidžiamumu.

Rudaminos bendruomenė primena, kad Lietuva ne kartą yra sulaukusi tarptautinių organizacijų kritikos dėl visuomenės neįtraukimo priimant didelį poveikį aplinkai turinčius sprendimus. Pavyzdžiui, po Kazokiškių bendruomenės bylos dėl regioninio atliekų sąvartyno, 2008 metais valstybių Aarhus konvencijos šalių trečiasis susitikimas nustatė, kad Lietuvos teisės aktai neatitinka šios Konvencijos. Taip pat 2011 metais Europos Teisingumo Teismas pripažino, kad byloje dėl kiaulių kompleksų Pakruojo rajone plėtros Lietuvos institucijų taikytas teisinis reguliavimas prieštaravo Europos Sąjungos direktyvoms. Tai rodo silpną demokratijos principų laikymąsi ir tarpstančias sąlygas neskaidriems valdžios ir verslo santykiams.

Būdama įsitikinusi, kad taip atsitiko ir Lietuvos-Lenkijos elektros energijos jungties atveju, Rudaminos bendruomenė 2013 metais pateikė skundus Bern‘os ir Aarhus‘o konvencijų komitetams, o keli privatūs žemių, kuriose numatyta galingos elektros energijos perdavimo oro linijos statyba, savininkai – taip pat ir Europos žmogaus teisių teismui. Rudaminos bendruomenė yra įsitikinusi, kad taip kaip yra parengtas dabar, LitPol Link projektas neturėtų būti finansuojamas mokesčių mokėtojų lėšomis.