Prezidentės atstovas: „Informacija apie Kaliningrade dislokuotas raketas kelia susirūpinimą“

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas užsienio politikos klausimais Mindaugas Žičkus teigia, kad tai, jog Rusija dislokavo kovines raketas prie Kaliningrado srities ir Lietuvos sienos, rodo, kad skiriasi Rusijos žodžiai ir veiksmai siekiant deklaruojamo glaudesnio ir strateginio dialogo su Europos Sąjunga ir NATO. Tokie Rusijos veiksmai, anot M. Žičkaus, kelia susirūpinimą ir apgailestavimą, tolina ES ir Rusiją.

„Reakcija dvejopa. Pirma, rimtas susirūpinimas. Šitie pranešimai dar kartą patvirtina jau keletą metų, deja, iš Rusijos pusės vykstančią militarizaciją Kaliningrade ir palei Baltijos šalių sienas“, – „Žinių radijui“ sakė šalies vadovės atstovas, vertindamas pasirodžiusią informaciją apie kovinių raketų dislokavimą šalia Lietuvos.

„Antras aspektas, tai yra apgailestavimas, nes matome, kad šie Rusijos veiksmai iš tikrųjų parodo, kad žodžiai ir veiksmai, deja, bet skiriasi, ir Rusijos deklaruojamas siekis siekti kuo glaudesnio dialogo, strateginio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga, NATO šiuo atveju yra nesuderinami su šiais veiksmais“, – pabrėžė M. Žičkus.

Pasak prezidentės patarėjo, tai ypač išryškėjo šį pusmetį.

„Nes matome, kad šie pranešimai iš tikrųjų kaip ir yra dar vienas elementas šalia prekybinio spaudimo ES šalims ir Lietuvai, šalia energetinio spaudimo Baltijos šalims ir Lietuvai“, – teigė jis.

Eltos inf.



Šiuo metu pasitikėjimo lygis tarptautinėje politikoje (ypač po E. Snowdeno istorijos) yra beveik nulinis. Todėl Maskva iš esmės turi teisę netikėti JAV ir NATO teiginiais, kad jų PRGS sistema nėra nukreipta prieš Rusijos strateginį potencialą. Šiame kontekste „Iskander“ kompleksų dislokavimas Kaliningrado srityje (KS) yra iš dalies simbolinis, bet gana logiškas žingsnis.

Jeigu kalbėtume apie jo įtaką Lietuvos saugumui, tai ir iki „Iskander“ atsiradimo Kaliningrado srityje mūsų šalis buvo gana pažeidžiama KS ir Baltarusijos kryptimis. Kelios raketos esmės nekeičia. Tuo pat metu akivaizdu, kad atsako pirmiausia turėtų imtis NATO, o tai, žinoma, prisidės prie ginklavimosi varžybų (konflikto spiralės) skatinimo regione.

Iš tiesų taisyti reikėtų ne pasekmes, o priežastį: Rusija ir Vakarai turėtų ne demonstruoti, kas kietesnis, o susitarti dėl PRGS. Pavyzdžiui, JAV ir NATO galėtų juridiškai garantuoti Maskvai, kad jų PRGS nėra nukreipta prieš Rusiją, o pastaroji įsipareigotų atlikti tam tikrus demilitarizacijos žingsnius. Ir visi ramiau atsikvėptų. Tačiau susitaikymas nenumatomas.