Prezidentės D. Grybauskaitės klausiama apie „klaidų lygį”, kurį nustatė ES biudžeto auditoriai

Tęsiame publikacijų ciklą apie tai, ar dabartinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, penkerius metus nuo 2004-ųjų iki 2009-ųjų buvusi Europos Sąjungos komisare, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą, galėjo nežinoti, kad iš to biudžeto kasmet nežinia kur „dingsta”, klaidingai ar neteisėtai panaudojami milijardai eurų mokesčių mokėtojų pinigų?

Ekspertai.eu



Publikacijoje „ES realybė: milžiniškos sumos išvagiamos arba yra „klaidingai panaudojamos”, be kitų dalykų, pateikėme kelis vaizdo įrašus, kuriuose Europos Parlamento narė Marta Andreasen užduoda eurobiurokratams – tarp jų ir Lietuvos atstovui eurokomisarui Algirdui Šemetai, atsakingam už mokesčius, auditą ir kovą su sukčiavimu, – itin nemalonius klausimus.

Šiuos klausimus politikė, buvusi Europos Komisijos (EK) vyriausioji finansininkė, kelia jau daugiau nei dešimtmetį, puikiai iš vidaus išmanydama ES biudžeto virtuvę ir sumokėjusi už savo principingumą nemenką kainą. M. Andreasen istorija, plačiai aprašyta spaudoje ir 2009 m. išleistoje jos knygoje „Brussels Laid Bare“ („Briuselio demaskavimas“), atskleidė ir šiandien aktualius dalykus.

2002-aisiais laimėjusi konkursą, M. Andreasen buvo paskirta EK vyriausiąja finansininke ir tapo pirmąja per visą ES istoriją šį postą užimančia pareigūne, turinčia buhalterės diplomą. Tikėtasi, kad ji sutvarkys chaosą, tvyrantį ES finansų srityje dar nuo 1999-ųjų, kai dėl korupcijos skandalo buvo priversta atsistatydinti visa Jacques'o Santero vadovaujama EK.

Netrukus M. Andreasen nustatė, kad pagal 2000 ir 2001 m. dokumentus nežinia kur dingo 200 milijonų eurų. Jai buvo paaiškinta, jog tai buvusios „paskolos“, kurios esančios „nurašytos“. Be to, paaiškėjo, kad finansinės ataskaitos buvo laikomos skaičiuoklėse, kurias galima keisti, nepaliekant jokių žymių, kas tuos pakeitimus padarė. Visa sistema buvo „sutvarkyta“ taip, kad sudarė idealias sąlygas sukčiauti.

Negalėdama patvirtinti tokių dokumentų, M. Andreasen atsisakė pasirašyti 2001 metų finansines ataskaitas – anot jos, tai būtų prilygę nusikaltimui.

2002 metų rugpjūtį vyriausioji finansininkė apie padėtį tarnybiniu raštu informavo tuometį EK pirmininką Romaną Prodį, o vėliau ir viešai pareiškė, kad ES biudžetas, kurį sudarė apie 100 milijardų eurų, yra atviras korupcinėms aferoms.

Sistema į tai reagavo susidorojimu: problemas išviešinusios pareigūnės įgaliojimai buvo sustabdyti, prieš ją pradėta tarnybinė procedūra.

Galutinį sprendimą EK priėmė 2004 m. spalį: apkaltinus „lojalumo“ stoka ir „nediskretišku“ elgesiu, M. Andreasen buvo atleista iš vyriausiosios finansininkės pareigų, jai net nesumokėtas atlyginimas (apie tai plačiai rašė Europos žiniasklaida, BBC ir The Telegraph publikacijas rasite paspaudę nuorodas).

Tokia bausmė, kurią nemaža žiniasklaidos dalis įvardijo kaip susidorojimą su sąžininga pareigūne, buvo skirta tyliai pritariant visiems tuomečiams eurokomisarams, kurie 2004 m. rugsėjo 29 d. specialiame posėdyje išklausė M. Andreasen ir jos advokato paaiškinimų.

Niekas iš dalyvavusiųjų posėdyje nematė reikalo pateikti finansininkei, prabilusiai apie galimą korupciją valdant milžinišką ES biudžetą, bent vieną klausimą. „Tai, kad niekas manęs nieko neklausė, buvo aiškus ženklas, kad sprendimą jie jau yra priėmę“, „Tik pora iš jų (eurokomisarų), sprendžiant iš kūno kalbos, klausėsi to, ką sakiau“, - M. Andreasen žodžius citavo The Telegraph.

Tarp tų tyliųjų eurokomisarų, su kurių palaiminimu buvo atleista, M. Andreasen, 2009-aisiais išrinkta Europos Parlamento nare, prisimena ir dabartinę Lietuvos prezidentę D. Grybauskaitę.

2011 m. portalas balsas.lt publikavo interviu su M. Andreasen, labai nemalonų kovotojos su korupcija reputaciją turinčiai D. Grybauskaitei. Štai fragmentas iš šio interviu:

... ji buvo viena iš 25 komisarų, kurie 2004 m. rugsėjo 29 d. klausė mano paaiškinimų prieš galutinai mane išmesdami. Pasakiau kalbą apie tai, kaip siekiau komisarų pagalbos, bet jos negavau. Mano advokatas paaiškino, kokią didelę atsakomybę turi finansininkai ir kokias savybes jie turi turėti: integralumas, skaidrumas, atsakomybė. D. Grybauskaitė nepravėrė burnos kokiam nors komentarui arba klausimui.

- Ar ji turėjo galią palikti Jus vyriausiosios finansininkės poste arba bent įsakyti atlikti auditą?

- Be abejo, ji turėjo galią sustabdyti atleidimą ir pareikalauti tyrimo. Manau, jeigu ji būtų tai padariusi, kiti komisarai būtų jos paklausę arba bent nestabdę skaidraus tyrimo.

- 2004-2009 m. Europos audito rūmai nė karto nesuteikė visiško patikimumo statuso ES sąskaitoms, bet finansų ir biudžeto komisarė D. Grybauskaitė visada turėjo idealios politikės reputaciją. Kaip Jūs įvertintumėte jos išrinkimą į Lietuvos Respublikos Prezidentės postą?

- Aš tikiu, kad ponia D. Grybauskaitė, kaip biudžeto komisarė, turėjo idealią galimybę įgyvendinti skaidrią ir patikimą finansų vadybą. Tačiau auditoriai nesuteikė patikimumo statuso ES išlaidoms už laikotarpį, kai ji buvo komisarė, ir tai tikrai nėra jai palanki istorija. Nė žodžiu ji negynė Europos mokesčių mokėtojų interesų, o tai apima ir Lietuvos mokesčių mokėtojus. Jeigu būčiau lietuvė, aš už ją nebalsuočiau.

Anot M. Andreasen, korupcijai palankioje sistemoje po jos atleidimo iš esmės nieko nebuvo keičiama, nes yra jėgų, suinteresuotų šios sistemos išlikimu.

Apie visą šią istoriją Lietuvoje žinoma labai nedaug, o ir pati prezidentė D. Grybauskaitė apie tai vengia kalbėti. Tiksliau, niekas jos nė neklausė.

Bandydami užpildyti šią baltą dėmę, ekspertai.eu siunčia politikos „Oskaru” neseniai apdovanotai šalies vadovei kelis klausimus:

1. Ar tiesa, kad 2004 rugsėjo 29 d. dalyvavote posėdyje, kuriame kartu su kitais ES komisarais išklausėte Martos Andreasen ir jos advokato paaiškinimų, prieš apsispręsdami dėl jos atleidimo iš Europos Komisijos vyriausiosios finansininkės pareigų? Jei taip - kokia buvo Jūsų asmeninė pozicija dėl jos atleidimo? Ar tiesa, kad neužstojote pareigūnės, perspėjusios apie korupcijai palankią ES finansinės apskaitos sistemą? Jei taip - kodėl?

2. Ar tiesa, kad vėliau, kai Jūs jau ėjote biudžeto komisarės pareigas (nuo 2004 m. lapkričio 21 d.), M. Andreasen parašė administracinį skundą, prašydama, kad naujos sudėties EK persvarstytų savo sprendimą ją atleisti, bet 2005 m. kovo 15 d. EK išnagrinėjo skundą ir nutarė šio sprendimo nekeisti? Jei taip - kokia buvo Jūsų asmeninė pozicija ir kodėl?

3. Ar tiesa, kad, nušalinus M. Andreasen nuo vyriausiosios finansininkės pareigų, naują viešąjį konkursą laimėjo olandas Markas Ostensas, kuris po kelių mėnesių pats atsistatydino, nes susipažinęs su EK buhalterine situacija nenorėjo pasirašinėti neskaidrių dokumentų?

4. Ar tiesa, kad vėliau EK priėmė sprendimą daugiau neberengti viešųjų konkursų vyriausiojo finansininko pareigoms eiti, ir nuo to laiko į šias pareigas skiriami asmeninį pasitikėjimą turintys asmenys, kitaip tariant, valdžiai lojalūs žmonės? Jei tiesa - kokią asmeninę poziciją pareiškėte dėl tokios situacijos?

5. Kaip pakomentuotumėte tai, kad Europos audito rūmai, kasmet audituojantys ES biudžetą, jau 18 metų nustato reikšmingų pažeidimų, vadinamų klaidomis, todėl negali visiškai patvirtinti išlaidų teisėtumo, o iš ES biudžeto kiekvienais metais nežinia kur dingsta, panaudojami klaidingai ar neteisėtai milijardai eurų (pvz., 2011-aisiais taip panaudoti 5 milijardai)?

6. Koks buvo vadinamasis klaidų lygis, kurį nustatė ES biudžeto auditoriai, Jums būnant komisare, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą?

7. Kokia, Jūsų vertinimu, yra Jūsų atsakomybė dėl šios neskaidrios sistemos?

°°°°°°°

Susiję:

Klaidelės už penkis milijardus

ES realybė: milžiniškos sumos išvagiamos arba yra „klaidingai panaudojamos”