Profesines sąjungas turi išlaikyti nariai, o ne Vyriausybė ar darbdaviai

NPPSS nuomone  toks pasirinktų profesinių sąjungų finansavimo būdas yra antidemokratiškas, neteisėtas.  Jis  ne skatina, o iš esmės stabdo civilizuotų ir subalansuotų darbo santykių atsiradimą. Akivaizdu, kad pastaruosius krizės metus visuomenės pasitikėjimas profesinėmis sąjungomis dar labiau krito, prisidengiant užimtumo skatinimu buvo liberalizuoti darbo santykiai, t. y. supaprastintos atleidimo procedūros, pro pirštus buvo žiūrima į masinius darbuotojų atleidimus ir jų teisių pažeidimus. O neseniai paaiškėjusios aplinkybės įmonėje Lelija, susidorojimas su profesinės sąjungos lydere vienoje Vilniaus poliklinikoje, mūsų nuomone, atspindi žemą darbo santykių ir darbdavių kultūrą. Tai, kad profesinės sąjungos neskuba tokiems žmonėms teikti pagalbą rodo, kad iš esmės pačios profesinės sąjungos linkusios užmerkti akis į grubius pažeidimus ir elito visuomenėje gerbiamų darbdavių kultūrą. NPPSS ne kartą raštu kreipėsi į Premjerą Andrių Kubilių kviesdama nutraukti profesinių sąjungų finansavimą ir nustoti kištis į jų veiklą.  NPPSS primena, kad Tarptautinė darbo organizacija ir jos konvencijos dėl asociacijų laisvės kišimusi į asociacijų, profesinių sąjungų veiklą laiko ne tik profesinių sąjungų ar narių persekiojimą, bet ir tuos atvejus, kai nacionalinės vyriausybės ir (arba) darbdaviai atlieka veiksmus, kuriais siekiama iš esmės kontroliuoti profesinės sąjungas ar piliečių asociacijas taip pat daryti esminę įtaką jų sprendimams. Taigi profesinių sąjungų finansavimas, profsąjungų administracijos išlaikymas už valstybės ar darbdavių lėšas yra neteisėtas - laikytinas kišimusi į profesinių sąjungų veiklą, asociacijų laisvės varžymu. Pasak NPPSS,  Konstitucinis Teismas dar prieš septynerius metus yra išaiškinęs, jog valstybės parama profesinėms sąjungoms gali būti skirta tik paremti besikuriančias ar jau susikūrusias profesines sąjungas, kad jos galėtų pradėti veikti savarankiškai, bet negali būti nuolatinė.   Tačiau, pasak NPPSS pirmininko teisininko Vytauto Bako,  kaip matyti iš  ataskaitos ankstesnė ir ši nepaiso nei Konstitucijos nei Konstitucinio teismo išvadų.  Priešingai, neteko girdėti atvejo, kad Lietuvoje būtų suteikta organizacinė finansinė paramą besikuriančiai profesinei sąjungai jei ji nori iš tiesų būti nepriklausoma ir ginti tik darbuotojus. Glumina tai, kad Nacionalinį susitarimą visų samdomų darbuotojų vardu pasirašė ir dėl jo derėjosi kaip tik  tos profesinės sąjungos kurioms, kaip paaiškėjo vėliau, finansavimą skyrė Vyriausybė – A. Černiausko vadovaujama profesinių sąjungų konfederacija, A. Jašinskienės „Solidarumas“ ir V. Puskepalio Darbo federacija. Toks papirkinėjimas nedaro garbės nei tiems lyderiams nei politikams, kurie tokius sprendimus priima. Tokie reiškiniai bukina  Lietuvos visuomenę, dirbančius žmones, mažina žmonių pasitikėjimą socialine partneryste kaip būdu samdomam darbuotojui dalyvauti valstybės valdyme. Pagaliau taip tiesiog atkuriamos partokratinės sistemos tradicijos buvusios iki nepriklausomybės atkūrimo, kai profesinė sąjunga tiesiog tampa vykdomosios valdžios dalimi, arabą valdančiosios partijos satelitu. Tikimės, kad Vyriausybė, kuri daug kalba apie pilietinę visuomenę, patriotizmą, individo laisvę nutrauks profesinių sąjungų finansavimą ir imsis priemonių, kad darbuotojų interesų gynėjus saistytų tik jų nario mokestis, savanoriški narių įnašai ir, kaip įprasta Vakaruose, kitos pačių profesinių sąjungų generuojamos pajamos. „Tik nuo savo narių priklausanti organizacija gali būti lygiaverčiu partneriu derybose su darbdavių, verslo organizacijomis“, - teigia, V. Bakas Artimiausiu metu NPPSS ketina pateikti siūlymus keisti Profesinių sąjungų įstatymą kuriais būtų nustatyti aiškūs profesinių sąjungų reprezentatyvumo kriterijai, finansavimo pagrindai ir profesinių sąjungų savivaldos principai.  „Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]