Generalinėje prokuratūroje išnagrinėjus gautą Vilniaus miesto savivaldybės mero R. Šimašiaus raštą, kuriuo prašoma ginti viešąjį interesą ir nustatyti asmenis, kaltus dėl padarytos žalos Gedimino kalnui, prokuratūra kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su siūlymu inicijuoti kompleksinį aplinkybių vertinimą. Tik gavusi tokio kompleksinio vertinimo išvadas prokuratūra galėtų priimti procesinį sprendimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai viešąjį interesą gina tai atvejais, kai nustatomas viešojo intereso pažeidimas, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse jis buvo padarytas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Šiuo atveju prokuratūra mano, kad atsakingos institucijos nėra išnaudojusios joms suteiktų teisių ginti viešąjį interesą savarankiškai.
Sostinės mero R. Šimašiaus rašte nurodoma, kad ilgą laiką Gedimino kalnas neturėjo vieno šeimininko, nebuvo tartasi su specialistais dėl kalno ilgalaikės priežiūros, Gedimino kalnas ir ant jo esančios Gedimino pilies komplekso liekanos, dėl darbus ir priežiūrą atlikusių institucijų netinkamų veiksmų, yra avarinės būklės.
Pareiškime nurodyti galimi pažeidimai galėjo būti padaryti įvairių institucijų (Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos ir kt.) veiklos srityse per gana ilgą laiką, todėl, prokuratūros vertinimu, siūlyti atlikti kompleksinį pareiškime nurodytų aplinkybių vertinimą būtų tikslinga.
Šaltinis: prokuraturos.lt
Keli susiję:
Kovojant dėl Gedimino kalno išlikimo, jutiklių duomenys reguliariai atnaujinami
ESV vadovas: mes vadovaujamės blogiausio scenarijaus principu
Atkakliomis vyriausybės pastangomis likviduota krizinė sunkiai sergančio Gedimino kalno situacija
Užfiksuotas Gedimino kalno griūties kaltininkas