Prokuratūra: teiginiai apie neva prastus korupcinių veikų tyrimų rezultatus – kažkam labai naudingas mitas

Reaguojant į šiandien išsakytą Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko S. Skvernelio siūlymą dėl prokurorų ir kitų pareigūnų išklausymo Seimo komitete, prokuratūra laikosi pozicijos, kad visos abejonės dėl prokurorų nepriklausomumo ir priimamų sprendimų skaidrumo, kurios kilo po dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir to paties pavadinimo informaciniame portale paskelbtų publikacijų, turi būti išsklaidytos ir tai reiktų padaryti kaip galima greičiau.

Apie tai skelbiama Generalinės prokuratūros pranešime visuomenei „Prokuratūra – abejonės turi būti išsklaidytos“.

Prokuratūra taip pat pabrėžia, kad iki dabar neturi jokios informacijos apie publikacijose skelbiamą galimą aukštų politikų kišimąsi į bylų tyrimą, neteisėtą persekiojimą, poveikį tyrimui ir galimai padarytas kitas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl nedelsiant kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiąjį prokurorą J. Rėksnį su prašymu pateikti galimai jam žinomą faktinę informaciją ir kitas konkrečias aplinkybes, apie kurias publikacijoje pateikiami teiginiai jo vardu.

Jei tokie duomenys būtų pateikti, prokuratūra priims atitinkamus sprendimus dėl išsamesnio jų ištyrimo, esant pagrindui – ir taikant baudžiamąjį persekiojimą.

Informacija apie tai, kaip prokurorai bei kiti prokuratūros darbuotojai galėtų reaguoti ar saugiu jiems būdu pateikti informaciją ar kitus abejones keliančius duomenis, jei tokių turima, buvo paskelbta ir prokuratūros vidiniais informacijos sklaidos kanalais.

Siekiant aptarti situaciją ir priimti tinkamiausius sprendimus kitą pirmadienį, gegužės 6 d., kviečiama neeilinė prokuratūros Kolegija.​

Prokuratūra taip pat atkreipia dėmesį, kad publikacijoje buvo pateikti ir neteisingi, visuomenę klaidinantys duomenys, apie ką prokuratūra pranešė viešai.

​Laikinai einančio generalinio prokuroro pareigas generalinio prokuroro pavaduotojo Žydrūno Radišausko vertinimu, negerovės neturi būti nutylimos ar dangstomos, tačiau pasitikėjimą visa institucija pakertantys teiginiai negali būti tik hipotetiniai ar abstraktūs, jie turi turėti realų pagrindą ir turi būti pagrįsti konkrečiais faktais.

„Pažvelgę į pastarųjų kelių metų statistiką akivaizdžiai matome, kad už korupcines veikas pirmos instancijos teismuose nuteisiama maždaug 92 proc. kaltinamųjų. Už prekybą poveikiu arba tarpininko kyšininkavimą teismo bausmės ir pernai, ir užpernai sulaukė visi tuo kaltinti asmenys. Už piktnaudžiavimą, kurį visuomet sudėtingiausia įrodyti, teismai 2017 m. pripažino kaltais 61 %, o pernai – 75 % kaltinamųjų. Tad teiginiai apie neva prastus korupcinių veikų tyrimų rezultatus, matyt, tėra kažkam labai naudingas mitas“, - pasakė Ž. Radišauskas.

Šaltinis: prokuraturos.lt