Nu, žiūrėkit žmonės. Lietuva vis ritasi žemyn nuo tų nelemtų kovido laikų. Iš pradžių atrodė – ai, išsikapstysim, valdžia pinigų primėtė, skolinosi kaip be rytojaus, viską vadino „pagalbos paketais“. Bet tie pinigai juk skolinti – o skolą vis tiek reikės grąžint. Ir kiek tų smulkių versliukų išsilaikė? Mažai kas, daug kas užsilenkė.
Paskui atėjo sankcijos Rusijai. Čia jau visai smūgis – anksčiau prekiavom, tranzitas per Lietuvą ėjo, traukiniai dundėjo, o dabar viskas stoja. Pramonės fabrikai, trąšos, cementas – viskas brangu, viskas stringa. O dar ta elektra, dujos – kainos kaip kosmose! Atlyginimai menki, viskas brangsta, o valdžia tik pečiais gūžčioja – „reikia iškentėt“.
Ir dabar dar tie balionai iš Baltarusijos! Jau visai cirkas. Pasienį uždarinėja, vilkikai stovi, nuostoliai milžiniški, o mes čia sėdim ir žiūrim, kaip mūsų pinigai tirpsta ore kartu su tais balionais. Sakytum, koks balionas pavojingesnis už infliaciją!
Bet žinot ką – Lietuva dar laikosi. Laiko ją dar tie europiniai pinigai, truputis statybų, truputis IT, kariuomenė kažką stato. Bet viskas ant siūlo kabo. Jeigu ir toliau tik kovosim su visais aplink – su virusais, su rusais, su balionais – tai kada gi pradėsim rūpintis savimi?
Valdžia kalba gražiai – „saugumas“, „gynyba“, „stabilumas“. O kaimuose žmonės išvažiuoja, parduotuvės užsidaro, karvių mažėja, laukai auga kiečiais. Nebėra čia jokio stabilumo.
Lietuva stipri tauta, bet kiek galima viską kęst? Gal užteks bijot ir kovot, gal laikas būtų normaliai gyvent, dirbt, o ne vien kariaut su vėjais ir balionais?
Netoliese, kur gyvenu, dar ir sprogmenų fabriką statys. Neramu.
Kol kas dar laikomės. Bet klausimas tas pats – kiek dar tversim, žmonės?
Viriginija D., Gudžiūnai
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
