Ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo rekonstruojant Gedimino prospektą Vilniuje nutrauktas. Toks prokuroro nutarimas priimtas po to, kai iš naujo buvo įvertinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriaus tyrėjų surinkti duomenys, specialistų išvados bei informacija apie bazalto trinkelių kainas. Pareigūnų teigimu, faktinių duomenų, kurie leistų pagrįsti įtarimą piktnaudžiavimu, nenustatyta.
Atnaujinti šį tyrimą prokuratūrą įpareigojo Vilniaus miesto apylinkės teismas, priėmęs 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį. Tačiau ir atlikus papildomus proceso veiksmus nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, jog Gedimino prospekto rekonstrukciją 2005 metais vykdę asmenys savo tyčiniais veiksmais nepagrįstai padidino bazalto trinkelių kainą.
2014 m. birželio 13 d. priimtame prokuroro nutarime taip pat pažymima, kad bazalto trinkelių bandinių paėmimo aplinkybės pagrįstai leidžia abejoti 2012 metais atliktos ekspertizės rezultatais. Tačiau įvertinus tai, kad dar vienas trinkelių ištyrimas, kuris hipotetiškai galėtų patikslinti Gedimino prospekto grindinio trečiojo etapo rekonstrukcijos defektus ir galbūt leistų nustatyti už tai atsakingus asmenis, neleistų įvardyti šių asmenų kaip kaltų, nes baudžiamosios atsakomybės senatis tiesiogiai siejasi su nekaltumo prezumpcija. Todėl atnaujinto tyrimo metu buvo atsisakyta atlikti brangiai kainuojančią pakartotinę trinkelių ekspertizę.
Pirmą kartą šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2013 m. liepos 31 d. prokuroro nutarimu.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo išanalizuota gausi statybinė dokumentacija, gauta iš Vilniaus miesto savivaldybės ir kitų įstaigų, bazalto trinkelių tyrimų protokolai bei kita aktuali tyrimui medžiaga. Taip pat buvo apklausti prospekto rekonstrukcijoje dalyvavę asmenys, atlikti kiti procesiniai veiksmai.
prokuraturos.lt inf.
Vien per garsiąją „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009“ (VEKS) programą Gedimino prospekto rekonstravimui atlikti vyriausybė savo nutarimu buvo skyrusi 15 milijonų 500 tūkstančių litų.
Iš viso VEKS programai buvo skirta daugiau negu 300 milijonų litų. Daugybė pradėtų ikteisminių tyrimų prokuratūros buvo sėkmingai nutraukti.
Vilnius buvo ketvirtasis iš Rytų Europos miestų (ir antrasis iš Rytų Europos sostinių), gavusių tarp valdininkų prestižiniu laikomą Europos kultūros sostinės statusą. Šį statusą 2005 m. suteikė Europos Taryba. Europos kultūros sostine Vilnius 2009-aisiais tapo kartu su Austrijos miestu Lincu.