Psichologinis teroras Lietuvoje ir pasaulyje

Daug kalbama apie karus, paprastai įsivaizduojant tai kaip fizinį smurtą, pastaruoju metu padažnėjo ir kibernetinio smurto atvejų. Rečiausiai kalbama apie psichologinį terorą, nors jis yra pats baisiausias. Pažeisti galima bet kurio žmogaus psichiką, nes visi mes žmonės, visi turime silpnųjų pusių, vidinių žaizdų, o jei jos mūsų ir nekamuoja, yra užgijusios, psichologinis teroristas, naudodamas tam tikras metodikas, būtinai pasinaudos jumis ir padarys taip, kad jums skaudėtų.

Apie ką aš? Ne tik apie įvairių tarnybų taikomą fizinį ir psichologinį smurtą, kankinimus, kuriuos patiria daugybė politinių kalinių įvairiuose pasaulio kampeliuose. Psichologinį terorą (švelnia, pūkuota forma) taiko ir tam tikros medijos priemonės: jos užliūliuoja jus reklamomis (pirk, o tai būsi kvailys, „lūzeris“, atsiliksi nuo madų), rodo tik tam tikras žinias, o kitų nerodo (būk toks, kokį mes norime iš tavęs padaryti), galiausiai atrenka tokius straipsnius, filmus, radijo laidas, kad suima siaubas: kaip viskas baisu.

Kad pasaulyje daug blogio, neneigiu. Ir kad pabuvus ten, kur gražu, malonu ir miela, pasaulis atrodo pernelyg geras, taip pat kraštutinumas, todėl neneigiu ir to. Tačiau įvairūs etiniai mokymai sakė: laikykitės aukso vidurio. Jauskite saiką.

Kiek dažnai susiduriate su sąmoningu, prieš jus ir kitus žmones nukreiptu psichologiniu teroru? Nė nenumanote, kad itin dažnai: kasdien. O kartais ir ne vieną kartą per dieną. „Spam“ žinutės, įkyri reklama, apgaulingi žalios kortos pasiūlymai, naktiniai skambučiai apie į avariją patekusį vaiką... Kiek kartų tai girdėta? Visi, galima sakyti, žinome, susidūrėme, skaitėme, per televiziją matėme. Bet dažnai vėl ir vėl „pasimauname“. Kodėl? Ir ką daryti, kad to išvengtume?

Labai nedaug ką, bet tai svarbu. Pirmiausia prisiminkite klasikinę formulę: su psichologiniais teroristais (kaip ir su kitokiais) nesiderėkite, jei užuodžiate, kad jumis naudojasi, daro psichologinį spaudimą, grasina ir pan., tai nėra tikri žalių kortų ar gero oro pardavėjai. Todėl ignoruokite juos, o apie turimą informaciją (telefono numerį, iš kurio skambintą, „Facebook“ paskyrą, iš kurios grasinta) praneškite teisėsaugininkams.

Antrasis svarbus dalykas: psichologinis teroras visada palieka randus jūsų sieloje, prote, jausmuose, suerzina, gali sutrikdyti sveikatą, todėl venkite jo, jei tai yra įmanoma. Jei neįmanoma, darykite viską, kad būtų įmanoma: išjunkite įkyrias televizijos naujienas apie eilinius kriminalinius įvykius, neklausykite propagandos, atsiribokite ir grįžkite į savo įprastą pasaulį.

Trečias svarbus dalykas: grasintojas, psichologinis teroristas yra silpnas, nes jis nori tapti stipriu, bet padaryti tai gali tik tada, jei pasiduosite jo „kerams“ (kaip ir hipnozės atveju). Tad atsakykite jam ne jausmais, o konkrečiais argumentais, ne emocijomis, o ramiu balsu, o jei tai televizorius, išjunkite jį.

Bauginimo taktiką, psichologinis karas kartu su propaganda naudojami jau tūkstančius metų. Todėl nesvarbu, ar tai žalia, ar raudona, ar balta, ar juoda propaganda: teroristai neturi pavardžių ir tautybių, jie yra tiesiog nusikaltėliai.

Kare viskas kur kas rimčiau. Psichologinis karas (PSYWAR), psichologinės operacijos (PSYOP), „Širdys ir protai“, MISO (Military Information Support Operations) – tai rimtų metodikų bandymas paveikti paprastus žmones. PSYOP operacijos yra „baltosios“, „pilkosios“ ir „juodosios“. Visų jų žinia, skleidžiama propagandos kanalais, turi būti viena, joje neturi būti prieštaravimų, todėl net kelios medijos priemonės dažniausiai skleidžia vieną ir tą patį pranešimą, tik kiek kita forma. Nesistebėkite – tai psichologinė operacija. „Baltosios“ psichologinės operacijos naudoja viešus, gerai patikrinamus, patikimus, vyriausybinius šaltinius, faktus. „Pilkosios“ PSYOP savo tikrojo šaltinio (kuris dažniausiai yra vyriausybė) neatskleidžia, jis skelbiamas kaip slaptas, draugiškas šaliai, bet nenorint atskleisti tapatybės. „Juodosios“ psichologinės operacijos naudoja informacijos šaltinius, kurie yra priešiški, ir jie griežtai smerkiama, įtraukiami į juoduosius sąrašus. Melagingos „juodosios“ informacijos viena pagrindinių priemonių – emocijos, tam tikros „naujakalbės“ sugalvojimas (Lietuvoje taip lyg iš niekur atsirado „vatnikai“, „kremlinai“, „putinoidai“ ir pan.).

O svarbiausias dalykas visoms PSYOP yra grįžtamoji reakcija. „Facebook“ diskusijose, komentaruose – tai pasipiktinimo, „trolinimo“ bangos, parodančios, kas yra kas, kam nelaiko nervai, kas už ką ir kas prieš ką. Tuomet žvalgybos analitikams belieka tik suskaičiuoti avis ir paversti jas taikiniais. Tada vėl imamasi propagandos per medijas ir kas nors rimtai pareiškia kažką skambaus ir bauginančio, pvz.: „Karma – žodis iš sanskrito kalbos. Darai blogį, gauni blogį. Darai gėrį, gauni gėrį. Žmonės, kurie pritraukia nelaimes prie savęs, kenčia ilgai tartum paslysta ant ledo, patenka į avariją ar dar kas nors netyčia nutinka jų gyvenime.“

Tai – labai sofistikuotas būdas įbauginti. Iš pradžių nė nepagalvotumėte, kad tai grasinimas. Gal žmogus domisi karma, Rytų filosofija, štai ir dalinasi savo baimėmis. Tačiau čia – klasikinio psichologinio teroro pavyzdys.

Beje, JAV PSYOP operacijas naudoti draudžiama tik prieš JAV piliečius. Kitaip tariant, visi kiti gali tapti taikiniu. (Tą patį, be abejo, galima tikriausiai pasakyti apie bet kurią didžiulę valstybę.) JAV PSYOP kariai mokomi devynias savaites, tuomet 13 savaičių, vėliau kituose specialiuose pradiniuose mokymuose. Po jų metus ir daugiau PSYOP kariai praleidžia besimokydami užsienio kalbų pagal pačias geriausias, optimaliausias metodikas. Girdėjote užsienietį, labai laisvai kalbantį lietuviškai ar kita ne jo gimtąja kalba? Sukluskite.

Gerai treniruotas PSYOP specialistas per 48 valandas gali visiškai įvykdyti sudėtingą užduotį. JAV PSYCOP kariai ypač pagarsėjo savo kampanija „Atsargiai, minos“ ir „Supermeno“ komiksais Bosnijoje ir Kosove. Lietuvoje garsiausias PSYOP žinome iš pirmųjų spaudos puslapių, kai straipsniai jau pabodusia tema nenutyla savaičių savaites.

Tuo metu Lietuvoje beveik niekas nekalba apie tai, kad likus trims dienoms iki Švedijos referendumo dėl euro įvedimo Stokholme peiliu mirtinai subadyta 46 metų parlamentarė Ilva Ana Marija Lind (Ylva Anna Maria Lindh). Tai nutiko 2003 m. rugsėjo 11 d., o jau 2013 m. rugsėjo 14 d. vykusiame referendume tik 42 proc. švedų pasisakė, kad euras neturėtų būti įvestas. Švedų politikė palaikė euro įvedimą. 2016 m. birželio 16 d., likus septynioms dienoms iki Jungtinės Karalystės referendumo dėl išstojimo iš ES, peiliu subadyta ir nušauta 41 metų britų parlamentarė Džo Koks (Jo Cox). Ji pasisakė už britų pasilikimą Europos Sąjungoje.

Ar tai sutapimas?

Stebėkite, kas vyksta artėjant rinkimams ir būkite saugūs: nebijokite telefoninių ir kitokių sukčių, venkite psichologinio teroro ir propagandos, o į tai atsakykite vidine ramybe. Tapsite neįveikiami.