Putinas ir „Politinis Biuras Nr.2“

Rusijos kompanija „Minčenko Konsalting“ paskelbė naująją ataskaitos „Politinis Biuras Nr.2“ versiją. Šiame tyrime analitikai peržiūrėjo pasikeitimus vykusius Vladimiro Putino aplinkoje pastaruoju metu. Pagrindinė ataskaitos mintis: aplink Rusijos prezidentą susiformavęs „tinklas“ į kurį įeiną Rusijos politinio elito atstovai, kovojantys tarpusavyje dėl įtakos sferų. Prezidentas vaidina savotiško šių „varžybų teisėjo“ vaidmenį. Ataskaitos autoriai šį neformalų junginį vadina „Politiniu Biuru Nr.2“, naudodamiesi TSRS laikų analogiją, kai buvo įkurtas CK Politinis Biuras.

Skaitant ataskaitą pirmiausia į akis krinta tai, kad dokumentas skirtas išnagrinėti faktams, kiek šiuo metų pasaulyje paplitusios paskalos apie Rusiją ir jos „elito sąmokslą“ prieš Putiną, atitinka tiesą. Manymas, kad Rusijos prezidento aplinkoje ruošiamas valstybinis perversmas, ypač sustiprėjo Ukrainos krizės metu, kai Maskvai buvo įvestos ekonominės sankcijos, ypač suskaldžiusios politinį Rusijos elitą.

Ataskaitoje teigiama, kad po Krymo aneksijos, Rusijoje  jau nebėra  Vladimiro Putino „asmeninės diktatūros“. Autoriai nesutinka, kad visi sprendimai priimami spontaniškai ir mano, kad jeigu tarptautinė Rusijos padėtis prastės, tai „Politinio Biuro“ įtaka augs ir jo įgaliojimai tik didės. Įvykus Ukrainos krizei, Vladimiras Putinas ėmė elgtis taip, kad jo neištiktų Janukovičiaus arba kitų „arabų pavasario“ lyderių likimas. Todėl šiandien Kremliaus svarbiausia užduotis – išvengti valdančios „viršūnėlės“ skilimo, užtikrinti aukštą Putino populiarumą, išsaugoti kontrolę svarbiausiems jėgos struktūrų asmenims (įvertinant jų išaugusią per pastaruosius metus įtaką), maksimaliai apriboti Vakarų įtaką Rusijos politiniam elitui, užtikrinti žiniasklaidos kontrolę, nutraukti opozicijos užsienio finansavimo šaltinius ir apriboti jos veiksmus Rusijos regionuose. Vienas iš svarbiausių Kremliaus prioritetų yra neleisti, kad Ukrainos rytuose kovojantys rusai sudarytų ginkluotus junginius, kurie galėtų potencialiai tapti opozicijos sąjungininkais.

Ataskaitoje pažymima, kad „Politiniame Biure Nr.2“ įvyko itin didelis valdžios persiskirstymas. Praėjusiais metais valdžia buvo padalinta tarp dviejų polių. Pirmajam vadovo Dmitrijus Medvedevas, atstovaujantis „sisteminius liberalus“, o antrąjam – Igoris Sečinas, vadovaujantis „valstybininkams ir jėgos struktūroms“. Tačiau šiais metais dėl Ukrainos krizės Medvedevas prarado dalį savo įtakos ir faktiškai tapo „techniniu“ premjeru, neturinčiu politinės galios. Iš kitos pusės, galima teigti, kad būtent dėl to jam pavyko išsaugoti postą. Tačiau, manoma, kad ir Igorio Sečino įtaka yra smarkiai sumažėjusi. Nežiūrint į tai, kad jis vis dar išlaiko reikšmingų finansinių resursų kontrolę, vadovaudamas didžiausiai Rusijos Naftos kompanijai „Rosneft“, jo asmeninė įtaka „Kremliaus šeimininkui“ susilpnėjo. Įvykus šiems pasikeitimams, ypač išaugo Prezidento administracijos vadovo Igorio Ivanovo įtaka, kuris 2007m. pralaimėjo „paveldėtojo varžybas“ Dmitrijui Medvedevui. Ataskaitoje manoma, kad Ivanovas šiandien asmeniškai kuruoja Ukrainos kryptį. Ši nauja Ivanovo rolė, leido išreikšti  šiuo metu atgimstančio Rusijos „nacionalinio elito“ nuomonę. „Nacionalinis elitas“, tai Rusijos elito dalis, kuri pasisako už Rusijos valstybingumo stiprinimą ir įtvirtinimą.

Ataskaita mini ir gynybos ministro Viktoro Šoigu augančią įtaką. Jei kalbėtume apie Rusijos oligarchus, tai čia reikėtų pastebėti Genadijų Timčenką, kuris šiuo metu vadovauja „Kinijos projektui“ ir vis dar išlaiko keleto Rusijos regionų administracijos kontrolę. „Politiniame Biure Nr.2“ taip pat sustiprėjo verslininkų  Jurijaus Kovalčuko, Arkadijaus Rotenbergo, Ir Vladimiro Jakunino įtaką.

Pagrindinė išvadą, kurią daro ataskaitos autoriai: Vladimiras Putinas asmeniškai kontroliuoja valstybinės politikos svarbiausias kryptis. Ypatingai  gynybos ir kuro-energetinius kompleksus, o taip pat užsienio politiką, paskirstydamas likusių veiklos krypčių kontrolę „Politinio Biuro“ nariams. Dar viena svarbi išvada: Ukraina bus vienu iš  Rusijos nestabilumo faktorių keletą ateinančių metų, todėl Kremliui ypač svarbu išlaikyti stabilius rėžimus Kazachstane ir Baltarusijoje, o taip pat neleisti įvykti Rusijos tarptautinei izoliacijai.

Po šios ataskaitos publikavimo „Minčenko Konsalting“ vadovas Eugenijus Minčenko Facebook paskyroje parašė: „Prielaidų įvykti vidiniam elito perversmui prieš Putiną – nėra“. Jis taip pat pridūrė: „Putinas racionalus. Ir jis laiko save labiausiai provakarietišku Rusijos lyderių per visą šalies istoriją“.

Šaltinis: assafir.com