Kodėl du šimtmečius neutrali buvusi Švedija dabar nori tapti NATO nare? Kokiais motyvais vadovaujasi Suomija, palaikiusi stabilius santykius su Rusija po Žiemos karo 1939 metais, o dabar nusprendusi prisijungti prie NATO? Ar Švedija ir Suomija šį lemiamą sprendimą priėmė savo noru? O gal šios mažos šalys irgi pateko tarp kūjo ir priekalo, kaip ir Ukraina? Rusija įspėjo, kad šie sprendimai turės svarbių pasekmių. Kokios konkrečiai bus tos pasekmės, parodys besiklostančios aplinkybės. Kokie veiksniai paskatino Rusiją įsiveržti į Ukrainą? Putinas tai kartojo daugybę kartų, bet Vakarai neišgirdo...
Rusija, atsižvelgdama į iki šiol vykusią NATO plėtrą, Ukrainos įtraukimą į aljansą vertino kaip „mirtinai pavojingą“ sau. Iš esmės šiuo klausimu ji norėjo sėsti prie derybų stalo su JAV. Tačiau naujoji Amerikos administracija nesutiko. Rusija, priimdama paskutinį ir rizikingiausią sprendimą, privedė problemą iki tokios padėties, kokia yra šiandien. Švedijos ir Suomijos narystė NATO, jei ji taps realybe, dar labiau padidins įtampą.
Naudojame sąlyginę išraišką ir sakome „jei“ dėl toliau išdėstytos priežasties. Kaip žinote, prezidentas R. T. Erdoanas nuo pat pirmos dienos pareiškė, kad Turkija nepritaria Švedijos ir Suomijos narystei NATO. Priežastis aiški – šios šalys atkakliai remia separatistinę teroristinę organizaciją Kurdistano Darbo Partiją (KDP)...
Abiejų šalių parlamentarai palaiko ryšius su šia organizacija. Šiuo metu 33 teroristai yra saugomi šių šalių ir mūsų ekstradicijos prašymai nevykdomi. Kai buvo pradėta kalbėti apie narystę NATO, jie iškart prabilo kitaip. Kad gautų Turkijos pritarimą, Švedijos užsienio reikalų ministrė Linde staiga prisiminė, kad KDP yra teroristinė organizacija!... Suomijos prezidentas taip pat paskelbė, kad yra pasirengęs susitikti su Erdoanu...
Visa tai, aišku, yra viso labo papirkinėjanti retorika. Iš tikrųjų Švedija ir Suomija, perdėto pasitikėjimo savimi vedamos, mano, kad gali įtikinti Turkiją nedemonstruodamos ketinimo keisti savo pagrindines pažiūras ir politiką. Bet visa tai kainuoja ne taip pigiai. Jeigu tokia maža šalis kaip Švedija drįsta aukoti šimtus milijonų dolerių pagalbai teroristinei organizacijai, ji, vadinasi, tikisi už tai atlygio.
Tuo tarpu Turkijos požiūris į minėtų dviejų šalių narystę NATO dabartinėmis sąlygomis gali užkirsti kelią naujoms įtampoms arba bent jau jas atidėti. Ir JAV, ir Rusija turi tai gerai suprasti…
Galiausiai verta priminti, kad Švedijai ir Suomijai būtina du kartus pagalvoti apie narystę Šiaurės Atlanto sąjungoje. Joms būtų naudinga įdėmiai išanalizuoti Ukrainos administracijos situaciją, kai politinė valia yra įstrigusi tarp Vakarų spaudimo ir nacistinių struktūrų šalies viduje („Azovas“ ir kitos) šantažo, o labiausiai – tuos sugriovimus, kuriuos patyrė šalis... Ir, aišku, neverta pamiršti, kad Rusija nuo pat pradžios leido suprasti, kad yra pasirengusi net branduolinio konflikto rizikai.
Šaltinis: turkiyegazetesi.com
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
