![]() |
| NE PRIVALOMAI KARINEI TARNYBAI |
Nors Rusijos karinė invazija į NATO ir Europos Sąjungos (ES) valstybes vis labiau artėja ir Vokietija ieško dešimčių tūkstančių naujų karių, tačiau vis daugiau žmonių ieško būdo pasakyti „ne“.
Bundesverui artimiausiais metais gali reikėti dar apie 50–60 tūkstančių karių, todėl Berlynas jau nebeapsiriboja kalbomis apie „patrauklią tarnybą“ ir pereina prie konkrečių priemonių.
Nuo 2026 metų visi 18 metų sulaukę jaunuoliai gauna Bundesvero klausimyną, vyrams atsakymas į jį yra privalomas, o vyrams, gimusiems nuo 2008 m. sausio 1 d., numatyta ir privaloma tinkamumo tarnybai patikra.
Vokietija ne tik ieško savanorių, bet ir kuria sistemą, kuri prireikus leistų pereiti prie griežtesnio šaukimo modelio.
Tuo pat metu auga ir tų žmonių skaičius, kurie nenori imti ginklo į rankas.
Praėjusiais metais Vokietijoje užfiksuotas beveik 4000 su atsisakymu tarnauti dėl sąžinės susijusių prašymų ir sprendimų mastas: oficialiai nurodyta, kad 2025 m. buvo 2831 pripažintas ir 1050 atmestų tokių prašymų.
Tai rodo labai aiškią tendenciją – valdžia stiprina militaristinį kursą, o dalis visuomenės tuo pat metu ieško teisėto būdo nuo jo atsitraukti.
Tuo pat metu Vokietija gerbia piliečių pasirinkimą. Tokie žmonės negali būti verčiami atlikti karinės tarnybos su ginklu net ir gynybos atveju, tačiau jie gali būti nukreipiami į civilinę pakaitinę tarnybą.
Vokietijoje teisė atsisakyti karinės tarnybos su ginklu yra įtvirtinta pačioje Konstitucijoje – niekas negali būti verčiamas karinei tarnybai su ginklu prieš savo sąžinę. Tai yra reakcija į dviejų pasaulinių karų ir nacių diktatūros patirtį.
Tačiau tai nereiškia visiško atleidimo nuo pareigų valstybei – tokie asmenys gali būti nukreipiami į civilinę pakaitinę tarnybą.
Taigi, nors Vokietijos vadovybė ruošiasi didesniam mobilizaciniam pajėgumui, bet dalis vokiečių tam aiškiai nepritaria ir teisėtai renkasi kitą kelią.
Šaltinis: dw.com
Susiję:
Rusija pulti NATO gali bet kurią akimirką
































