Radijas – geras daiktas

Feljetonas

Atsisėdi ir klausaisi. Ką valdžios žmonės nusišneka. Šiandien apie vaikų auklėjimą gerai pavarė premjeras Skvernelis. Įstatyme, pakeisti žodį smurtavimas į žodį auklėjimas – jokiu būdu nebegalima! Tai būtų didelis žingsnis atgal! Juk už auklėjimą, pagal ne vakarų standartus, vaikų iš šeimų neatimsi. Ot bru... denšaftai. Mane auklėdami tėvai nei spardė, nei pagaliais daužė, nei kitais gestapo metodais kankino. Nebuvau taip išpopintas (nebuvo mados), kad kiekvieną užplojimą per užpakalį bėgčiau rodyti spec. tarnybų darbuotojams. Diržo (liaudyje dar vadinamos beržinės košės) saikingai atsegdavo. Paaiškindavo už ką. Tad, kitą kartą tos pačios procedūros pakartoti, nebuvo jokio noro. Bet šiandien, jau pats būdamas bočelis, manau, kad mylintis ir mylimas tėvas, mano „kailiukui“ mažokai beržiukų „apgenėjo“ (Va kaip savo tokiai-anokiai valdžiai į akis šokinėju). Šiandien, vakarams keliaklupsčiaujanti valdžia – „GERA“. Šiandien, valdžia spjauna į nacionalinį švietimą, kultūrą, tautos paveldą ir skuba pjauti šaką ant kurios sėdi lietuvių tautos likučiai. Šiandien, valdžia prisirūkiusi agresyvumo: kėsinasi, lenda ir gadina tai kas yra švenčiausia – ŠEIMĄ. Labai gražiai tautos išmintyje pasakyta: „Lenk medį kol jaunas“. Ne smurtauk, ne terorizuok, ne nupjovęs medelį išvežk dolerizaciniam realizavimui, o LENK...

Be fizinio auklėjimo užauga tik urodai, nežinantys ką reiškia supratimas ir pareiga. Pareiga mylėti ir ginti Tėvynę – ne žaidimas karą kompiuterinėse šaudyklėse. Ne tas pats kas aikštėje ar aktų salėje himną karaokinti. Vietoj to, kad mokykloje mokytų kaip gerbti tėvą ir motiną, už save vyresnį žmogų – „šūdas malamas“ (atleiskite už emocijas) apie šeimą iš dviejų pide...iškrypusiu homo specialistų. Kokia valdžia tokia ir ateitis. Dozuojamosios demokratijos laikais, perėjimą, iš socializmo į kapitalizmo rojų, lietuviai-maurai geriausiai įsisavina per eterį ir per užpakalius. Apie žingsnius atgal – atbulinukų epochoje – geriau nejuokinti daugiapartiškumų prišertos liaudies.

Pasirinktais ar primestais dievais gali tikėti, gali ne, o sintetiniais radijo lia-liakalų balsais... Radijas. Labai patogus civilizacijos išradimas: kai reikia – gudrinimui, kai reikia – kvailinimui. Radijinė žiniasklaida Lietuvoje – valdžios nuosavybė. Kalbu ne apie imtuvą, o apie eterį. Valdžia, ką nori tą ir meluoja, o žmonės (egzistuojantys apatiniame denyje) neturėdami iš ko rinktis: klausosi, tiki, ir geria... proškas. Svarbiausia, kad jokių kitų radijų, jokių kitų viešų nuomonių – būti negali. Jei sistemai nepatinki – į valdžią nelįsk! BŪSI IŠPAKSINTAS! Jokių nepatogių alternatyvų! Tik „šagom marš“ – atbulom į priekį. O tai išleis įstatymą „Nepatogius bočelius, už ieškojimą uždrausto kaulo uždraustoje vietoje“ – atimti iš šeimų... ir kvit.