Kartais noriu būt tuo, kuris drįsta,
Piešt ant visko freskas stiliuj etno.
Kartais noriu vaidint komunistą,
O jūs sakot: – Būk iškamša flegmos.
Kam? Vaidinti šventiką ne šventą
Rezervate rytinės Europos,
Iš kur čiulbantys paukščiai lauk skrenda...
Tiems – kurie jau „ragai ir kanopos“?
Kada deda tau kilpą ant kaklo
Vakarams parsidavusios šušaros –
Pripranti: būt ir kurčias, ir aklas,
Ir E priedų mazgotėmis mušamas.
Tol, kol grumiasi tie kurie blizga,
Nori būt poetu – dirbk už nieką.
Kol viduj tavame komunistas
Nusispjovęs į viską užmiega.
Kai gyvenimo kaina – pakelis
Trečiarūšiams skirtų poperosų –
Nėr prasmės „oriai šliaužioti“ keliais
...Kol išbėgs blogas kraujas per nosį.
