„Kokių daugiau mums reikia įrodymų, kad euras yra spąstai, nes gali lengvai palikti šalis be gerų variantų krizių akivaizdoje?“ – retoriškai klausia žymus ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas, prisiminęs, kaip euro zona tvarkėsi su Airijos, Ispanijos, o dabar - su Kipro problemomis. Šis ekonomistas negali atsistebėti, kad vis dar yra šalių, kurios nori jungtis į euro zonos projektą.
Tačiau Lietuvos finansų ministro Rimanto Šadžiaus atsakymas į P. Krugmano abejones dvelkia tipiško propagandisto stilistika.
„Aš su ponu Krugmanu drįsčiau nesutikti. Euro zona per tą savo egzistavimo laikotarpį įrodė savo tvirtumą, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, kovodama su šiais sunkumais. Tų sunkių, kritinių situacijų, kaip dabar su Kipru, buvo ne viena. Euro zona, aš drįsčiau tvirtinti, iš kiekvienos šių situacijų išeidavo sustiprėjusi, naujai susivokusi, matydama naują perspektyvą, tuos darbus, kuriuos turi atlikti“, - kalbėjo „Žinių radijui“ finansų ministras.
Kaip matome, ministro atsakyme nėra vietos ekonominiams ir finansiniams argumentams, o tik manipuliacijos apie įveiktus sunkumus, kurie euro zonoje vis nesibaigia.
Prispaustas žurnalisto A.Perednio, ar nemano, jog reikėtų laikytis Šveicarijoje priimtos tvarkos, kai politikams yra uždrausta agituoti visuomenę vieno ar kito sprendimo labui, R. Šadžius, kaip dera propagandistui, išsisuko: "Iš tikrųjų geriausias įtikinėjimas nėra žaismingi, spalvoti filmukai ar reklama, tai - būtent dorai, tinkamai ir suprantamu būdu pateikiama informacija. Mes į tai ir orientuojamės, taip ir suprantame visuomenės įtikinimą", - sakė jis.
Kaip matome, apie politiko vaidmenį – nieko. Ir neabejokime, kad filmukų ir reklamų apie euro naudą bus, kaip buvo „multikai“ su ilgabarzdžiu senioku, įvedant skaitmeninę televiziją. Kažkas turės pasiimti euro projekto viešinimo lėšas.
Melas yra propagandos bruožas, tuo galima įsitikinti iš dar vieno ministro teiginio, kad Lietuvos įnašas į Europos finansinio stabilumo fondą per trejus metus viso labo sieks... 800 mln. litų. Įdomu, kas lemia, kad tokiu atveju Lietuva turėtų mažiausius įnašus tarp visų fondo narių? Gal mokėjimas manipuliuoti skaičiais? Vis dėlto oficialiose lentelėse jie – negailestingi.
Europos finansinio stabilumo fondo struktūra 2011 m. gruodžio mėn.:
Tad gal vertėtų ne užsiimti propaganda, o tiesiai įvardyti, kas slypi už galimybės priklausyti euro projektui?
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]