Vilniaus meras Remigijus Šimašius visai neseniai pagarsėjo, kai Vilniuje žaibo greičiu suklijavo ir atgal pakabino kuvalda sudažytą atminimo lentą Lietuvos didvyriui, žydus myriop siuntusiam nacių kolaborantui Jonui Noreikai (Generolui Vėtrai).
O štai dabar liberalas nusprendė pritarti atvirkštiniam veiksmui. Politikas
visuomeniniusoe tinkluose pranešė, kad pritaria siūlymui panaikinti Lietuvos patrioto Kazio Škirpos alėjos pavadinimą ir pakeisti jį į liberališkai bendrinį pavadinimą, t. y. jokį – Trispalvės alėją.
„Šiandien pritariau kolegos Renaldo siūlymui pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą į Trispalvės alėjos. Liepos 10 d. posėdyje dėl to turės apsispręsti miesto Taryba – tikiuosi, kad Taryba šiam klausimui pritars.
Tai sudėtingas sprendimas, kadangi K. Škirpos asmenybę istorikai vertina nevienareikšmiškai. Kaip savo pažymoje rašo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras: „Iš vienos pusės jis buvo Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui. Kita vertus, 1940–1941 m. jo veikloje būta ir antisemitizmo apraiškų.“
Ir čia, deja, švelniai tariant. Nes K. Škirpa yra inspiravęs arba atsakingas už tokias idėjas, kaip: „Labai svarbu šia proga nusikratyti ir nuo žydų. [...] Juo jų daugiau šia proga iš Lietuvos pasišalins, tuo bus vėliau lengviau baigti nuo žydų nusikratyti.“
Tautinės patriotinės Lietuvos jėgos valstybės švenčių progomis mėgsta eiti su dideliu transparantu (K. Škirpa trečias iš dešinės). |
Arba tokias:
„Be to lietuvių tauta bus apvalyta nuo svetimosios rasės, kuri per šimtmečius savanaudiškai čiulpė lietuvio prakaito ir puslėtų rankų darbo vaisius, kaip dabar, taip ir priespaudos laikais praeityje Lietuvą visados ir visados išduodavo. Kaip žydai atsilygino lietuvių tautai už jos svetingumą ir humaniškumą, kiekvienas galėjo per paskutiniąją rusų raudonosios armijos okupaciją pakankamai persitikrinti. Tai, ką šie krikščioniškųjų tautų siurbėlės iš lietuvių tautos praeitais laikais išlupė, turi būti lietuvių tautai, ypač jos bėdniesiems sluoksniams - rankos ir žemės darbininkams – kaip daugiausiai Juos nuskriaustais, įstatimdavystės keliu grąžinta atgal bendram lietuvių tautos labui.“
Deja akivaizdu, kad tokie žodžiai prisidėjo prie juodžiausių Lietuvos istorijos 20 amžiaus epizodų.
Galime aukštinti darbus, kurie to verti, bet jei dėl asmenybės veiksmų galėjo nukentėti kiti žmonės, negalime to ignoruoti. Mokydamiesi iš šių pamokų, kiekvieną naują sumanymą dėl istorinių veikėjų pagerbimo tikriname iš visų pusių. Gatvių pavadinimai, paminklai ir atminimo lentos mums turi priminti šlovingą istoriją ir garbingus veiksmus, bet negali skaldyti visuomenės.
Tai esame įsirašę į koalicijos partnerių darbų programą - Vilniuje neturi būti garbinami tie, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie totalitarinių režimų. Ar prisidėjo - sprendžia ne miesto Taryba, o kompetentingos institucijos. Tačiau miesto Taryba, turėdama šias išvadas, turi priimti sprendimus, kurie padėtų vienyti miestiečius ir mūsų tautą.
Kazys Škirpa vadovavo savanorių grupei, kuri 1919 m. iškėlė Trispalvę Vilniuje, todėl šiai alėjai tiktų jos vardas. Primenu, kad tarp Lietuvos savanorių ir karių už Nepriklausomybę tuo metu buvo daugiau nei 3000 žydų, kuriuos, deja, 1941-aisiais K. Škirpa pats ir išdavė.
Mes juk turime daug herojų, kurie nesuklupo 20 amžiaus istorijos verpetuose ir visada sugebėjo pasirinkti teisingai, jiems ir atiduokime didžiausią garbę.
Trispalvė ir vėl turi misiją suvienyti mus aplink tikrąsias Lietuvos vertybes – laisvę ir pagarbą kiekvienam žmogui. Prašau visų pagalbos ir paramos“, mintimis pasidalino liberalas.
R. Šimašius labiausiai pagarsėjo, kai būdamas Teisingumo ministru buvo priverstas paliudyti, jog esą matė girtą Andrių Ūsą vingiuojantį keturračiu paskutinėmis jo gyvenimo akimirkomis, jam prieš prigeriant nedidelėje balutėje.
Po R. Šimašiaus pareiškimo apie K. Škirpos alėjos pavadinimo naikinimą, laukiamas tautinių jėgų sujudimas, o taip pat filosofų Vytauto Radžvilo ir Arvydo Juozaičio griežtesni žodžiai.
Susiję:
Nacių koloboranto ir žydus myriop siuntusio Jono Noreikos (Generolo Vėtros) atminimo lenta vėl kabo Vilniaus centre
Portalas 15min.lt paskelbė, kas nužudė teisėją J. Furmanavičių ir nuo ko mirė A. Ūsas