Rublio krizė: epinė kova už valiutinę sistemą

2010 m. ant prarajos krašto stovėjo ne Rusija, o eurozona ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kalbėdamas konferencijoje Vokietijoje, sakė pakankamai keistus dalykus, į kuriuos, tiesa sakant, niekas nežiūrėjo tuomet rimtai, rašo austriško laikraščio „Die Presse“ apžvalgininkas Nikolaus Jilch.

Putinas kalbėjo apie valiutinės sąjungos idėją, kurioje dalyvautų Rusija ir ES. Jis pasakė: „Tai visiškai įmanoma. Mes žinome, kad problemos šiuo metu yra Portugalijoje, Graikijos, Airijoje; euras šiek tiek susvyravo, tačiau tai stabili, pasaulinė valiuta. Jis, žinoma, turėtų užimti tvirtą poziciją kaip pasaulinė rezervinė valiuta“. O vėliau, kad nepaliktų neatsakytų klausimų pridūrė, kad „reikia trauktis nuo perteklinės dolerio monopolizacijos“.

Praėjus keturiems metams Putinas gavo tai ką norėjo – tačiau forma gavosi šiek tiek kitokia: sankcijos ir ekonominis karas su Vakarais. „Amerika tiesiog bando išmesti Rusija iš dolerinės sistemos, kurios Rusija taip norėjo atsisakyti pati“, - rašoma straipsnyje. Tačiau tai vyksta tuo metu, kai Rusija šiam scenarijui dar nėra pasiruošusi. Gruodžio 15 d., rublio „juodąjį pirmadienį“ - Rusijos valdžia testiniame rėžime paleido „Nacionalinę mokėjimų sistemą“, nors pagal planą jį turėjo pradėti veikti tik sekančių metų pavasarį. Maskva, aiškina žurnalistas, baiminasi, kad ją pašalins iš tarptautinės atsiskaitymų sistemos SWIFT. Tokia priemonė izoliuotų Rusiją nuo tarptautinės prekybos. Pasak antro pagal dydį Rusijos banko „VTB“ vadovo Andrėjaus Kostino „toks žingsnis reikštų karo paskelbimą“.

„Tačiau šioje vietoje mes turime giliai įkvėpti, - tęsia autorius. - Palyginus nesutarimus per tikrąjį šaltąjį karą ir dabartinius, dabartiniai konfliktai atrodo kaip vaikų žaidimas. Nors europiečiai, azijiečiai ir rusai jau senai kalba apie tai, kad jiems nepatinka doleris kaip pagrindinė pasaulinė rezervinė valiuta, vis tiek visi jie gauna nauda iš to, kad pasaulyje tokia valiuta yra. „Bet kokia alternatyva naftos prekybai ne už dolerius, kuri būtų įvesta ne palaipsniui, o staiga – neišvengiamai sukeltų visišką chaosą“, - užtikrintas žurnalistas.

Negana to, dolerinė sistema ne karta parodė savo efektyvumą per paskutinius 70 metų. „Karalius doleris visada mokėjo ginti savo teritoriją, tai parodo istorija su prancūzų aukso atsargomis ir desperatiškas Sadamo Huseino bandymas pardavinėti Irako naftą už eurus, rašo žurnalistas, būdamas užtikrintas, kad „doleris susitvarkys ir su Rusija“. „Žinoma, galima pasakyti, kad yra dar Kinija, Pekinas turi itin didelį JAV vertybinių popierių kiekį ir tai jam garantuoja stiprią poziciją, - masto Jilch. - Tačiau, negalima pamiršti, kad Kinijos ekonomika per daug priklausoma nuo Amerikos vartotojo, kad vieną gražia dieną „išjungti šviesą“ doleriui. Kinija nedaro staigių judesių, ji iš dolerio zonos traukiasi palengva, nebepriimdama (arba beveik nebepriimdama) JAV vertybinių popierių kaip užmokesčio už savo prekes.

Šaltinis: diepresse.com