Laukdama mokslo metų pradžios, Lietuva vėl ima kilnoti problemų svarmenis: didysis skausmas tebėra mokinių skaičiaus mažėjimas, mokyklų uždarinėjimas, mokytojų atlyginimų mažinimas ir t. t. Kasmet visos mamytės skaičiuoja, kiek išlaidų joms pridaro Rugsėjo 1-oji, o didieji prekybos tinklai vilioja pigiai nusipirkti kiniškos produkcijos, nes neva rūpinasi mūsų gerove. Švietimo ir mokslo ministerija skubiai platina pranešimus, kad padarys viską dėl kaimo mokyklų ir dar likusios paskutinės nebus sunaikintos.
Latvijoje nuotaikos džiugesnės. Vasarą Latvijos Seimas priėmė Mokslo įstatymo pakeitimus, kurie palengvina tėvams vaikų lavinimo naštą: nuo rugsėjo nebereikės pirkti nei vadovėlių, nei pratybų sąsiuvinių. Sukomplektuotas mokymo priemones privalės parūpinti savivaldybės, o tai garantuoja valstybė. Buvo suformuluotas aiškus valstybės prioritetas: mokymo priemones privalo suteikti valstybė. Visos kitos mokslui reikalingos priemonės, apranga lieka tėvų rūpestis, tačiau tai apibrėžiama taip: tėvai turės aprūpinti vaikus pagal savo finansines galimybes.
Tiesa, ir Latvijoje vaikų skaičius labai sumažėjęs. Planuojama, kad į Rugsėjo 1-osios šventę ateis tūkstančiu moksleivių mažiau. Nepaisant to, pedagogų atlyginimai padidinti bent 10 latų. Minimalus mokytojų atlyginimas nuo sausio 1 d. bus 384 eurai, maksimalus – 640 eurų. Tačiau demografas Ilmaras Mežas sako: „Jeigu Latvija yra kokia nors savaiminė vertybė, o ne vien tik teritorija, kurią užpildo kažkokie žmonės, jei svarbi ir kalba, ir kultūra, tai mes tiesiog „pasibaigsim“, jeigu neisime Estijos keliu. Tai įmanoma pakeisti, ir Estija tai įrodė, tačiau tai neatsitinka savaime. Nepakanka demografijos prioritetų ir lozungų. Reikia padvigubinti priemonių skaičių.“
Kiti informavimo šaltiniai teigia, kad gerokai padaugėjo reemigrantų – latviai grįžta į tėvynę, o valstybė stengiasi jiems padėti bei kuria pagalbos priemonių paketą. Kol latviai dar masiškai neplaukia namo, į Latviją planuojama išplukdyti 15 laivų iš Vokietijos, kurioje nuo liepos mėnesio kalamos euro monetos. Pirmiems pereinamiesiems metams bus iškalta 400 milijonų įvairių nominalų euro monetų. Jų svoris – 1600 tonų, o bendroji vertė – 98 milijonai eurų. Latviškas euro monetas latviai įsidės į pinigines jau spalį. Ir nors ekonomikos mokslų daktaras Uldis Uosis rimtai perspėjo Latvijos banką neskubėti naikinti Latvijos latų, kadangi bankų situacija Europoje yra labai nestabili ir dar nežinia, kaip gali pasibaigti šis valiutos pakeitimas, euforijos, regis, yra daugiau nei pesimizmo. Vyriausybė, neleidusi surengti referendumo dėl euro įvedimo, dabar veikia strategiškai tiksliai: gyventojai džiuginami naujais euro monetų vaizdais – iškaltomis tautiniais rūbais pasipuošusiomis latvėmis, vyksta gyventojų mokymai ir aiškinamieji darbai, bankai įjungė dieną naktį veikiančio telefono linijas, kad galėtų teikti konsultacijas euro įvedimo klausimais. Dienraščių lyderiai platina žinią, kad Latvijos euras latviams patinka labiau nei bet kurios kitos valstybės.
Ką gi, palinkėkime broliams latviams sėkmingo rudens, gerų mokslo metų, kad sugrįžtų tautiečiai ir kad netektų nusivilti naujaisiais pinigais. O lietuviams palinkėkime įsiklausyti į patarimą: ne tik žiūrėti į Estiją, bet ir sekti jos pavyzdžiu. Ką gi, broliai baltai, gal ne toks jau ir lėtapėdis tas trečiasis brolis?
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
