Valstybinio transliuotojo LRT publikuotame interviu su rusų ekonomistu profesoriumi Igoriu Lipsicu skamba pavojaus varpai: Rusija, pasak jo, ne „modernėja“, o grimzta atgal – iš 21 amžiaus į 20-ąjį.
Nuo 2026 m. sausio šalyje padidintas PVM (nuo 20 iki 22 proc.), o kainų etiketės, anot pašnekovo, tai parodė praktiškai iš karto.
Interviu esmė – ilgalaikė, kartų masto krizė: brangsta maistas, degalai, komunalinės paslaugos, o valstybinė medicina, pasak ekonomisto, „žlunga“ ir gydymas tampa prieinamas tik už pinigus.
Jis taip pat kalba apie vadinamą „atvirkštinę industrializaciją“ (terminą, jo teigimu, vartoja ir Rusijos centrinis bankas) bei apie visuomenės susiskaldymą: dalis žmonių stengiasi neigti realybę, o maždaug penktadalis gyventojų, jo skaičiavimu, iš karo netgi gauna naudą.
Šiame fone Lietuva atrodo kaip priešingas polius – valstybė, kuri laikosi europietiškos krypties, remiasi sąjungomis, teisės viršenybe ir racionaliu pasirinkimu: ne griūti į praeitį, o judėti pirmyn.
Kai šalia kažkas grimzta į „praeities ekonomiką“, mūsų stiprybė yra blaivus protas, solidarumas ir gebėjimas atlaikyti spaudimą ne šūkiais, o valstybės stuburu.





























