Nuotr. kam.lt |
Birželio 3 d. Seime įvyko tarptautinė konferencija „Privalomoji pradinė karo ir alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba: patirtis ir galimybės užsienio lietuviams“.
Renginio metu aptarta Lietuvos teisinė bazė, Lietuvos ir užsienio šalių patirtys bei inovatyvūs sprendimai privalomajai karo tarnybai. Konferencijoje akcentuota, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, kur jis begyventų, turi savo vaidmenį šalies gynyboje.
„Svarbu suprasti, kad karo prievolės atlikimas – visų Lietuvos piliečių konstitucinė pareiga. Ji turi būti vykdoma nepriklausomai nuo to, kur gyveni. Skatindami atlikti šią pareigą, sudarome galimybes ir sąlygas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantiems piliečiams tą padaryti patogiausiu įmanomu būdu“, - pasakė Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
Krašto apsaugos sistemai aktualu, kad pasaulio lietuviai aktyviai įsitrauktų į Lietuvos gyvenimą, todėl keliamas tikslas rasti naujų būdų, kaip paskatinti Lietuvos piliečius prisidėti prie šalies saugumo užtikrinimo.
„Ministerija šiemet pradėjo rengti galimybių studiją, kurioje norima įvertinti Lietuvos kariuomenės poreikį pritraukti papildomas kibernetines kompetencijas ir tam tikslui pasitelkti šauktinius“, - pasakė Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos grupės vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Dėl vis labiau agresyvėjančios Rusijos, Lietuvos saugumo situacija išlieka sudėtinga, todėl karo prievolė tebėra svarbi saugumo stiprinimo priemonė.
Tarptautinės konferencijos moderatorė Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė inicijuodama renginį minėjo, jog „gyvenant užsienyje supranti, kad privaloma karo tarnyba Lietuvoje – labai aktuali tema ir klausimų bei neaiškumų yra daug. Kaip žinoma, daugelis baimių, abejonių ir kyla dėl informacijos stokos. Aiškinant, suteikiant užsienyje gyvenantiems lietuviams alternatyvius privalomos karinės tarnybos atlikimo būdus būtų galima sužadinti norą tokiu būdu išreikšti savo pilietiškumą ir patriotiškumą.“
Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė renginyje aptardama karo prievolės teisinį reglamentavimą priminė, kad privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys prievolininkai yra aprūpinami apranga, maistu, gyvenamąja patalpa. „Mokami dienpinigiai (8 eur/d.), maitinimo išlaidų kompensacija (8 eur/d.), kelionės išlaidoms iš gyvenamosios vietos (iš ES valstybių – iki 104 eurų, iš kitų valstybių – iki 400 eurų vienai kelionei) bei kaupiamosios išmokos atlikus tarnybą. Už labai gerai įvertintos tarnybos laikotarpį skiriama piniginė išmoka gali siekti 3204 eurus“, – sakė ji.
Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininkas Arūnas Balčiūnas priminė ir apie tarnybos metu kariams taikomą sveikatos priežiūros ir socialinį draudimą, suteikiamas papildomas atostogas bei kitas socialinės garantijas. Paminėjo ir tai, kad darbdaviams, per 3 mėnesius įdarbinusiems privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius prievolininkus ar grįžus į darbą po tarnybos, 6 mėnesius mokama subsidija darbo užmokesčiui, neviršijanti 751 euro. Atliekantys karo prievolę piliečiai atleidžiami nuo darbo ar studijų, garantuojant jiems darbo ar studijų vietą bei pareigas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimu stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas taikoma papildomo 0,5 balo lengvata.
Dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų su ginklu negalintys tarnauti karo prievolininkai gali teikti prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Ji atliekama vietoje privalomosios tarnybos valstybės ar savivaldybių įstaigose. Tai yra visuomenei naudingas darbas, trunkantis 10 mėnesių. Prašymus nagrinėja specialioji komisija, sudaryta iš asociacijų, tradicinių religinių bendruomenių ir aukštųjų mokyklų atstovų.
Šaltinis: kam.lt