Lenkijos užsienio reikalų ministerija gruodžio 27 d. iškvietė Rusijos ambasadorių Varšuvoje pasiaiškinti dėl pastarosiomis dienomis prezidento Vladimiro Putino išsakytų kaltinimų Lenkijai dėl veiksmų, susijusių su Antrojo pasaulinio karo pradžia, pranešė naujienų agentūra PAP.
Ambasadorius Sergejus Andrejevas buvo informuotas, kad Lenkijos valdžia griežtai atmeta pastaruoju metu Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir kitų Rusijos pareigūnų išsakytas „istorines insinuacijas“.
„Lenkija laiko V. Putino ir kitų aukšto rango Rusijos pareigūnų išsakytas nuomones tolygias „stalinistiniam istorijos naratyvui“ ir „totalitarinės valstybės propagandai“. Jie taip pat yra pasityčiojimas iš milijonų stalinistinio totalitarizmo aukų, tarp kurių taip pat buvo Rusijos liaudis“, - pasakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Marcinas Przydaczas.
Lenkija ir Rusija jau seniai nesutaria, kaip vertinti Antrojo pasaulinio karo įvykius.
Lenkijos nuomone, karą pradėjo nacistinė Vokietija ir stalininė Tarybų Sąjunga. Rusijos nuomone karą pradėjo nacistinė Vokietija.
V. Putinas pastarosiomis dienomis griežtai smerkė Europos Parlamento priimtą rezoliuciją, kurioje sakoma, kad Sovietų Sąjungai tenka dalis atsakomybės už Antrojo pasaulinio karo sukurstymą. Rusijos lyderis šiuos pareiškimus vadino „visiška nesąmone“.
Karas prasidėjo praėjus kelioms dienoms po Adolfo Hitlerio ir sovietų diktatoriaus Josefo Stalino susitarimo pasidalyti Lenkiją ir Baltijos valstybes, remiantis slaptuoju protokolu prie 1939 metų rugpjūčio 23-ąją abiejų galybių pasirašyto Molotovo-Ribentropo pakto.
Anot V. Putino, šią nepuolimo sutartį Maskva buvo priversta pasirašyti, nes kelios kitos Europos valstybės irgi sudarė su A. Hitleriu panašaus pobūdžio susitarimų.
Kremliaus vadovas atkreipė dėmesį į 1938 metais Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos sudarytą Miuncheno susitarimą, leidusį A. Hitleriui aneksuoti tuometę Čekoslovakiją. Anot V. Putino, šis faktas yra Vakarų lyderių „sąmokslo“ su A. Hitleriu pavyzdys.
Savo gruodžio 19 d. pasisakyme V.Putinas citavo įvairius archyvinius dokumentus, kurie tame tarpe rodo, kad tuometis Lenkijos ambasadorius Berlyne gyrė Adolfo Hitlerio planus išvalyti Europą nuo žydų. Apie tai skelbėme publikacijoje „Vladimiras Putinas sureagavo į Europos Parlamento rezoliuciją minint Molotovo-Ribbentropo pakto 80-ąsias metines“. Lenkija su tokia V. Putino traktuote nesutinka.
Tiesa, nėra iki galo aišku, kodėl Sąjungininkai (remiantis 1942 m. sausio 1 d. buvo priimta Jungtinių Tautų deklaracija, susivienijusia 26 Sąjungininkų valstybes) prieš nacistinę Vokietiją kovojo drauge su stalinine Tarybų Sąjunga.