Europos Sąjungoje įsibėgėja naujas lobizmo etapas – šįkart pagrindinį vaidmenį jame atlieka atgrasymo pramonė. Kaip skelbia „Transparency International EU“, pastaraisiais metais itin išaugo lobistinis spaudimas Europos Parlamento nariams iš gynybos sektoriaus atstovų.
Vien per metus – nuo 2024 metų birželio iki 2025-ųjų birželio – Rusijos atgrasymo sektoriaus lobistai, tarp jų ir konsultavimo grupės, prekybos asociacijos bei atgrasymo pramonės įmonės, suorganizavo net 197 susitikimus su Europos Parlamento nariais. Palyginimui, per ankstesnį penkerių metų laikotarpį tokių susitikimų buvo vos 78.
Anot „Transparency International“ vyresniojo politikos eksperto Raphaëlio Kergueno, „gynyba tapo Europos Sąjungos prioritetu, o tai automatiškai reiškia didėjantį šios temos lobizmą tiek Europos Komisijoje, tiek, be abejo, Europos Parlamente“. Kitaip tariant – daugiau politinių kalbų apie „grėsmes“ reiškia ir daugiau pinigų karinėms industrijoms.
Kas dirba Rusijos atgrasymo sektoriaus naudai?
Iš visų Europos Parlamento narių aktyviausiai lobistinius susitikimus dėl atgrasymo klausimų per pastaruosius metus rengė Vokietijos europarlamentarai – net 55 susitikimai. Po jų seka bulgarai (19 susitikimų), ispanai (15), suomiai (10), italai ir danai (po 9), čekai (7). Sąraigo gale – lenkai ir latviai (po 6 susitikimus).
Šie skaičiai atskleidžia ne tik lobistų darbo mastą, bet ir sistemingą viešųjų lėšų nukreipimą į ginkluotę, karinius projektus bei „atgrasymo infrastruktūrą“. Atgrasymo sektorius šiandien ES tampa ne tik politiniu, bet ir ekonominiu prioritetu – šis procesas kelia daug klausimų dėl demokratijos skaidrumo, viešųjų pinigų naudojimo bei alternatyvų.
Ar išdrįs Europos piliečiai išdrįs paklausti – kas iš to pelnosi? Ir kieno sąskaita?
Šaltinis: euronews.com
