Ukrainoje niekada nebuvo JAV ar Vakarų strateginių interesų, dėl kurių mums būtų racionalu išprovokuoti šį karą. Ir prasidėjus šiam karui, Rusijos pasiryžimas sėkmingai jį užbaigti – neišvengiamai ir negrįžtamai – buvo žinomas visiems, kurie sugebėjo žiūrėti į įvykių veidrodį skaidresniu žvilgsniu, nei tai darė JAV ir Vakarai.
Vakarų politinis elitas, kuris teigia nematęs šio karo artėjant – ir tai po to, kai Baideno (Biden) administracija visus 2021 metus laikė Ukrainą de facto NATO nare, o Rusija beveik dešimtmetį sakė, kad netoleruos Ukrainos kaip JAV karinės tvirtovės jos pasienyje – yra tiesiog kvailiai. Jei jie tikrai buvo tokie akli, jie buvo nekvalifikuoti savo darbui.
Prieš prasidedant karui, dar 2021 m. gruodį, rusai greičiausiai būtų sutikę išspręsti Ukrainos problemą paskelbiant nuolatinį Ukrainos neutralitetą (t.y., kad ji niekada netaps NATO nare), suteikiant tam tikrą pagrįstą autonomiją rusakalbiams prorusiškame Donbaso regione ir Krymą pripažįstant Rusijai. Šis susitarimas jokiu būdu nebūtų neigiamai paveikęs teisėtų JAV/Vakarų interesų. Vienintelis JAV jautis, kurį šis susitarimas būtų nudūręs, būtų buvęs mūsų odioziniai neokonų triumfalistai, norintys, kad Amerika sunaikintų Rusiją ir taptų nekvestionuojamu pasaulio hegemonu.
Dabar, po tiek prarastų rusų gyvybių, nacionalinio turto sąnaudų ir JAV surengtų sankcijų bei įžeidinėjimų, kas žino, kokie bus Rusijos reikalavimai?
Tie, kurie mano, kad Rusija bus nugalėta šiame kare, bando vaidinti optimistus, esant blogam žaidimui. Jie turėtų pasiklausyti Džono Miršaimerio (John Mearsheimer).
Rusai nebus nugalėti, ir taškas. Tai atsitiks dėl tos paprastos priežasties, kad Ukraina jiems reiškia daugiau nei mums. Ukrainą NATO sudėtyje, ginkluotą iki dantų į juos nukreiptais moderniais JAV ginklais, jie laiko egzistencine grėsme motinai Rusijai. Jie neleis, kad tai įvyktų. Jie taip sakė daugelį metų. Jei atrodys taip, tarsi karas juda link Rusijos pralaimėjimo, jie padarys viską, ko reikia, kad to išvengtų. Mes nenorime tokio rezultato. Tai yra katastrofa.
Kita vertus, Vakarų susidomėjimas Ukraina tėra neokonų avantiūra, JAV hegemonijos siekis, noras įtvirtinti JAV dominavimą Rytų Europoje, o vėliau ir pasaulyje. Nepavykus pasiekti šio kvailo ir arogantiško tikslo, kurio kulminacija yra JAV remiamos NATO plėtra į Rytus (kuriai Rusija energingai priešinosi nuo Jelcino laikų), jokiu būdu nekiltų grėsmė jokiems tikriems JAV ar Vakarų interesams.
Kai kiti dalykai yra maždaug vienodi (kaip yra šiame kare), pergalė kare linksta į tą pusę, kurioje yra didesnis įsipareigojimas ir pasiryžimas kentėti. Rusija turi daugiau valios šiame kare. Ir ji moka kentėti. Todėl laimi.
Nebent Pentagonas pasirinks branduolinį Armagedoną, tokiu atveju pralaimės abi pusės.
Išprovokuoti šį karą buvo kvailas sumanymas, kaip kvailas sumanymas nuo pat pradžių (1999 m.) buvo JAV siekis plėsti NATO į Rytus, visiškai nesant jokios Rusijos grėsmės po Sovietų Sąjungos žlugimo.
Labai sunku įsivaizduoti, kad tai gali baigtis kitaip, nei labai blogai.
Šaltinis: americanthinker.com