Lietuvos „šachide“ apšauktos Eglės Kusaitės bylą Rusijos žiniaskaida nušviečia epizodiškai ir nykiai – vieni nusirašo nuo kitų ir atkartoja Kremliaus versiją, teigia rusų žurnalistas Dmitrijus Florinas.– Lietuvoje E. Kusaitės byla yra viena iš rezonansinių. Kaip apibūdintumėte Rusijos žiniasklaidos susidomėjimo ja mastą ir pobūdį?
– „Šachidės“ iš Lietuvos tema Rusijoje išplaukia į paviršių epizodiškai ir nykiai, daugiausiai vieniems nuo kitų nusirašinėjant. Neseniai paskelbtas pirmos instancijos teismo kaltinamasis nuosprendis tariamiems jos bendrininkams – čečėnų tautybės jaunuoliams Apti ir Aišat Magmadovams – tapo tam tikru „proveržiu“ informavimo apie šį reikalą prasme.
Viskas išėjo taip: parašė apie nuosprendį, prikabino iš interneto išluptą E. Kusaitės ir Magmadovų bylų istorijos priešistorę ir dar priklijavo nedidelį nuteistųjų advokato Musos kometarą. Skambinti Magmadovų motinai, ieškoti pačios E. Kusaitės – niekas nepasivargino. Juk dabar visiems reikia tik greičio, didesnio srauto ir kiekybės: riktelėti į taktą su įvykiu ir tuoj pat pamiršti.
– Kodėl taip yra?
– Tokios šiuolaikinės Rusijos žiniasklaidos realijos. Po nuosprendžio Magmadovams siūliausi vienam leidiniui, kuriame anksčiau darbavausi, parengti medžiagą šia tema. Sakė, kad nereikia. Išsiaiškinau, kad jie į Maskvos apygardos teismą nusiuntė savo korespondentą. Tad buvo gan keista stebėti, kad po nuosprendžio, kuris paskelbtas 10 ryto, iki pat vakaro portale kalbėjo tik antraštukė su keliais sakiniais.
Iki to laiko, padedant kolegoms iš Lietuvos, man pavyko susisiekti su Magmadovų advokatu Lietuvoje (apie tai, kad jiems lietuvių prokurorai taip pat iškėlė baudžiamąją bylą dėl terorizmo, Rusijoje turbūt išvis mažai kas girdėjo) ir su pačia E. Kusaite. Parengiau medžiagą ir ji žiniasklaidos priemonėje, kurioje dabar dirbu, pasirodė gerokai apkarpyta. Sėdėjau ir galvojau – negi iš visos Rusijos žurnalistų „armados“ niekas to negalėjo padaryti? Sudėtinga? Gal ir nėra visai paprasta, bet tikrai įmanoma.
– Gal Rusijoje ši byla nėra rezonansinė, nes tikrų ir tariamų čečėnų teroristų teismai ten yra įprastas dalykas?
– Tai tik paaiškinimo dalis, bet ne esmė. Rusijoje mirė tiriamoji žurnalistika ir miršta autorinė žurnalistika. Ją keičia nepaprastai greitų, operatyvių, dažnai tuščių ir netikslių „pranešimėlių“ srautai. Mat faktologiją išstumia nesibaigiantis žymių kalbėtojų
nuomonių citavimas. Tie iškilūs „bylotojai“ gali nežinodami nieko apie reikalą jį aptarinėti ištisas valandas, sukurpdami formulę: „Apie šio reikalo ir mano vaidmenį visatoje“. Ir daryti tai leidiniui reikalinga kryptimi.
– Na, bet Rusijos žiniasklaidoje buvo pasirodęs interviu su E. Kusaite.
– Taip. Kolegų iš Lietuvos pagalba tai padarė Arkadijus Bačenka ir Oksana Čelyševa. Dalyvavau ir aš. Kam įdomu – gali susirasti ir pasiskaityti apie gudriai sukurptos bylos niuansus, bet panašu, kad tai labai mažai domina pačią žiniasklaidą. Tokie jau laikai – duokite greičio, srauto ir kuo mažiau prasmės. Tegul žmogų pasodins visiškai ne už ką – žurnalistai brūkštelės skurdų pranešimą ir pacituos nuosprendį.
– Įtariu, kad tokios bėdos kamuoja ne vien Rusijos viešąją erdvę.
– Gali būti, bet aš kalbu būtent apie Rusiją. Mus atpratino galvoti, abejoti, aiškintis. Išmokė greitai dirbti telefonu ir diktofonu, greitai daužyti kompiuterio klavišus. Jūs paklauskite daugiau nei pusės tų žurnalistų, kurie „informavo“ apie nuosprendį Magmadovams, kas ten nutiko ir kokia esmė – jie nesugebės nieko rišlaus išstenėti, bet greitai duos nuorodą.
– Tai koks tas Kusaitės-Magmadovų bylos statusas Rusijos viešojoje erdvėje, jei ne rezonansinis?
– Tai „pikantiškas ženkliukas“. Žymos prie straipsnių segamos tokios: teroristė, šachidė, verbavimas, Čečėnija. Jos „kabina“. Bylą prisimena. O tai, kad prisimena, panaudoja paspaudimų skaičiui pasididinti ir tiek. Daroma tai griežtai įteisintu būdu: „kaip visi“.
– Bet yra internetas, kuris didelis ir talpus. Net jei manytume, kad centrinė žiniasklaida tiesiog įpareigota kartoti tas klišes, tai visko monopolizuoti valdžia tiesiog negali.
– Taip, visiškas monopolija nebeveikia. Prieš pusę metų mes sukūrėme portalą Interkavkaz. Tai mūsų laisvės teritorija. Neturime resursų, kurias turi „didžioji“ žiniasklaida, bet tai žodžio laisvė, kuri brangiai kainuoja. Šiuo metu, jei rusų skaitytojas norės kažką tikresnio sužinoti apie aptariamą istoriją – tegul keliauja į mažus portalus ir tinklaraščius. Stambiojoje žiniasklaida jūs to nerasite. Ten visi užsiima „operatyvia politika“, pertransliuoja – kas, ką ir apie ką pasakė ar pareiškė. Apie fakto ir nuomonės atskirtį aš net nenoriu kalbėti. Manęs neapleidžia nuojauta, kad mes – žurnalistai – žaidžiame vieną didelį žaidimą, kuriam taisykles parašė kažkas kitas.
– Bet greičio, kiekybės reikalavimai, orientacija į popsą ir ėjimas lengviausiu keliu – tikrai tokios bėdos, su kuriomis susiduria ir senosios demokratijos šalių žiniasklaida. Tai žurnalistai konstatuoja daugybėje tarptautinių renginių. Kodėl manote, kad Rusija išskirtinė?
– Jūs pažiūrėkite į mūsų laikraščių ir portalų turinį (apie televizijas išvis tyliu) – visuose vienas ir tas pats. Skiriasi gal kalbančios „galvos“ – kas ką pakalbino apie vieną ir tą patį. Ir viskas. Informacinis žaidimas. Monopolija.
– Kokios išvados?
– Išvada viena: kas nenori „žaisti žiniasklaidos“ – kuria kažką savo. Ir taip pasmerkia save didžiuliams galvos skausmams ir finansiniams nepritekliams. Mat pinigų kapšas nepriklausomai Rusijos spaudai jau išsidalintas ir prie jo neprisibraus „ne savi“. Tas pats Interkavkaz, kuris gyvuoja vos pusmetį ir jau nominuotas Andrejaus Sacharovo premijai už žurnalsitiką 2011 metais, neturi ir šimtosios dalies finansinės paramos, kokią „iš kur nors“ gauna teisingai įforminti, „copy – paste“ pagrindais dirbantys „žmogaus teisių gynėjų“ puslapiai. Tai mūsų realijos. Istorija juda spirale: praėjusio amžiaus 9-to dešimtmečio pradžioje aš spausdinau savo laikraštį mašinėle ir kopijuodavau „Kseroksu“. Dabar lengviau – yra portalas, bet kol kas tai tik problemos ir pinigų stygius. Užtat Magmadovus visi draugiškai pakrikštijo teroristais, nors nuosprendis dar net neįsigaliojo – Magmadovų gynyba nutarė jį apskųsti. Skaitykite mūsų žiniasklaidą ir sužinosite viską, ką apie įvykius ir realijas mano Kremliaus sienos.
Kalba redaguota ekspertai.eu
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
