Rusijos žvanginimas ginklais verčia Vakarus pradėti kalbėtis. Ar bus sandėris su NATO?

NATO plėtra į Rytų Europą ir į anksčiau Sovietų Sąjungai priklausiusias teritorijas beveik 30 metų buvo skausmingas Maskvai klausimas.

Kremlius stebėjo, kaip visos buvusios Varšuvos sutarties organizacijos sąjungininkės ir trys buvusios Sovietų Sąjungos respublikos įstojo į NATO, o siena tarp NATO ir Rusijos pasistūmėjo 950 kilometrų į rytus. Rusija teigia – ir turi tam rimtą pagrindą – kad buvusiam Sovietų lyderiui Michailui Gorbačiovui buvo duotos įtikinamos žodinės garantijos, jog NATO "nė vienu centimetru" nesiplės į rytus.

Akivaizdu, kad prezidentas Vladimiras Putinas dabar mano, jog atėjo laikas šias garantijas užtvirtinti raštu.

Ukrainoje Rusija turi tris „raudonąsias linijas“: jokios narystės NATO, jokių JAV karinių bazių Ukrainoje, jokių puolamųjų ginklų šalia Rusijos sienų.

Kremlius siekia sukurti neutralių valstybių tarp NATO ir Rusijos sistemą – kažką panašaus į Suomiją ir Austriją „šaltojo karo“ epochoje. Šita sistema būtų apsaugota tarptautiniu susitarimu, kuris garantuotų nepriklausomybę, suverenumą ir demokratinį pasirinkimą visoms buvusioms sovietų respublikoms, pirmiausia Ukrainai ir Gruzijai.

Tačiau tikimybė, kad JAV ir jų sąjungininkai sutiks su šia idėja, labai maža. Net Džo Baideno (Joe Biden) pasiūlymas surengti derybas su Rusija ir keliomis svarbiausiomis NATO sąjungininkėmis buvo sutiktas prieštaravimų audra, kurią sukėlė Rytų Europos sąjungininkės, pasisakančios prieš dialogą su Rusija.

Baidenui būtina surasti balansą tarp Ukrainos palaikymo ir siekio normalizuoti santykius su Rusija. Šiandien Vašingtone visi kalba apie būtinybę susikoncentruoti ties Kinijos grėsme, tačiau padaryti tai bus labai sunku, jei išaugs įtampa tarp Vakarų ir Rusijos.

Baidenas pažadėjo, kad įtikins Ukrainą vykdyti „Minsko - 2“ sąlygas. Tačiau Minsko susitarimai – tikri politiniai nuodai ukrainiečių nacionalistams, siekiantiems sukurti unitarinę ukrainiečių valstybę iš SSRS paveldėtose teritorijose.

Vladimiras Zelenskis galėtų pabandyti įvykdyti „Minsko - 2“ sąlygas, kaip jam tai siūlo Baidenas, bet kai jis tik pradės tai daryti, susidurs su rimta politine krize. Jo oponentai pasakys, kad jis nusileido Amerikos spaudimui, ir jo šansai būti perrinktam labai sumažės. Liūdnas paradoksas yra tai, kad kuo mažiau įtampos tarp Vakarų ir Rusijos, tuo didesnė vidinių kivirčų Ukrainoje tikimybė.

Aišku viena – Vladimiras Putinas daugiau visiškai nesutinka taikytis su senuoju status quo. Jis nubrėžė liniją. Rusija niekada nesusitaikys su Ukrainos narystės NATO perspektyva, amerikiečių karinėmis bazėmis šioje šalyje ir net su milijonų rusakalbių Ukrainos piliečių ukrainizacijos tikimybe.

Neaišku, ką jis planuoja daryti, jeigu nepavyks užmegzti konstruktyvaus dialogo su didžiosiomis Vakarų valstybėmis, bet jis tikrai nesiruošia visko palikti savieigai.

Šaltinis: csmonitor.com