Ukrainiečių politologas, iki valdžios pakeitimo Ukrainoje dirbęs vyriausybėje, Rostislavas Iščenko dabar dirba Rusijai. Jo aiškinimai apie Baltijos valstybių karinę politiką turi labai aiškius rusofilinius požymius. Kas būtų pamanęs, kad ukrainietis šitaip kalbės apie NATO ir Baltijos šalių rusofobiją. Skelbiame ištraukas teksto, kad suprastume, jog ne visi ukrainiečiai yra mums broliai.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu švedų dienraščiui „Dagens Nyheter“ Lietuvą pavadino labiausiai rusofobiška NATO valstybe. Grubus pareiškimas, nes NATO sudėtis šiek tiek skiriasi nuo ES. Šiaurės Aljanso Sutarties Organizacijai priklauso Turkija, kuri numušė Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvą Sirijoje ir šiuo metu palaiko radikalus Ukrainoje (taip pat ir kai kuriuos Krymo totorius), kurie ketina užgrobti Krymą ir įvykdyti pusiasalyje etninį valymą.
Išeitų, kad Rusijos Užsienio reikalų ministerijos manymu Lietuva yra blogiau už Turkiją. O juk prieš kelis mėnesius Maskva ir Ankara buvo ant karo slenksčio. (...)
Niekam ne paslaptis, kad bet koks bet kurios valstybės karinis generalinis štabas privalo parengti variantus, kaip sunaikinti galimo priešo pajėgas, sutelktas prie valstybinės sienos. O Baltijos šalys bendrai bei Lietuva atskirai labai aktyviai kovoja už tai, kad jos teritorijoje būtų dislokuoti dideli NATO (pageidautina sudaryti daugiausia iš JAV karių) būriai, nukreipti prieš Rusiją.
Priežastis – akivaizdus Baltijos šalių kariuomenių negebėjimas apginti savo valstybių teritorijas, jei kiltų konfliktas su Rusija.
Tačiau problema iš tikrųjų yra ta, kad kuo Baltijos šalyse NATO grupuotės bus silpnesnės, tuo mažiau šansų, kad kils konfliktas su Rusija. Bet pabaltijiečiai rodo drąsą tik tada, kai galima skubiai pasislėpti už JAV nugaros. Nebus JAV kariuomenės – Baltijos respublikos ryškiai sušvelnins toną, nes bijodamos supykdyti Rusiją. (...)
Tačiau, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje manoma, kad yra dar vienas šansas. Dėl tariamos Rusijos grėsmes savo teritorijose reikia dislokuoti kuo daugiau NATO karių ir tegul NATO už juos moka Baltijos valstybėms. Bazių nuoma – pinigai. Kompensacijos už ekologinius nuostolius – pinigai. Poligonų ir infrastruktūros naudojimas – pinigai. Šie pinigai teks skylėtiems Baltijos šalių biudžetams. O juk dar bus kuriamos darbo vietos, plius pramogų infrastruktūra, poilsis prie jūros.
Žodžiu, Baltijos šalys pareikalavo nuo 5 iki 7 brigadų ir net prisimerkė iš laimės laukdamos, kol ant jų pradės lyti aukso lietus. Tačiau ne viskas taip paprasta. JAV pareiškė, kad remiantis jų štabo paskaičiavimais, jei Baltijos valstybėse būtų dislokuotas net ketvirtadalis visos NATO šalių sausumos kariuomenės, šios teritorijos Rusijos agresijos atveju vis tiek nepavyktų apginti (tokie šios vietovės geografiniai ypatumai). Todėl apie jokias 5, 7 ir net apie 3 brigadas negali būti nė kalbos.
Geriausiu atveju NATO pažadėjo Baltijos šalyse dislokuoti vieną brigadą, ir šioji veiktų rotacijos principu. Tai reiškia, kad keli batalionai liktų regione, o likusioji brigados dalis būtų kažkur nuolatinėse dislokacijos vietose Vakarų Europoje, ir periodiškai šie batalionai būtų keičiami vietomis. (...)
Kovojantys dėl NATO bazės estai teigia, kad jie yra pirmieji fronto linijoje. Latviai atkreipia dėmesį į savo geografinės padėties svarbą – ši šalis dalina Baltijos valstybes į dvi dalis. Lietuviai nurodo, kad jie yra koridorius į Kaliningradą. Ir visos šios šalys neria į urvinę rusofobiją. Rusofobija – pagrindinis argumentas kovoje už bazę ir su ja susijusius pinigus.
Kažkada sovietiniame animaciniame filme mergaitė žadėjo „didelį ir saldų saldainį“ tam, kas ją labiau pagirs. Dabar Baltijos valstybėse „saldainį“ bazės pavidalu tikisi gauti tie, kurie garsiau los ant Rusijos. Vertinant S. Lavrovo pareiškimą galima teigti, kad lietuviams pavyko aplenkti varžovus rungtynėse už teisę būti pačiais bjauriausiais. Bet dar ne vakaras. Estai ir latviai taip lengvai nepasiduos. NATO karių dislokavimas savo teritorijoje – paskutinis šansas gauti realius pinigus. Dėl jų jie kausis iki mirties.
Jiems tai – paprasčiausias biznis. O kad teritorija ir jos gyventojai tampa galimu atsakomojo smūgio taikiniu – tai tik gamybos sąnaudos. Vis tiek per visą nepriklausomybės ir narystės ES laikotarpį Baltijos šalys neteko ne mažiau kaip trečdalio gyventojų. Vietinis elitas skuba parduoti likusias dar gyvas registruotas sielas avansu, kol už jas dar galima nors kažką gauti.
Šaltinis: cont.ws
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
