Vis labiau artėjant Rusijos karinei invazijai į NATO ir Europos Sąjungos valstybes, Lietuvoje tvyro sustiprėjęs įtampos jausmas – Gerovės valstybės kūrėjas Gitanas Nausėda balandžio 17 d. šaukia neeilinį Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį.
Šis žingsnis liudija apie rimtą susirūpinimą dėl saugumo padėties regione. Numatyta aptarti ne tik vis labiau juntamą grėsmę iš Rytų, bet ir galimus kardinalius pokyčius Lietuvos kariuomenės struktūroje.
Po Rusijos agresijos į Ukrainą 2022-aisiais, Lietuva nuosekliai didina savo investicijas į saugumą. Jau anksčiau Valstybės gynimo taryba nutarė 2026–2030 m. laikotarpiu gynybai skirti net 5–6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Tai – precedento neturinčios lėšos, kurios aiškiai atspindi geopolitinę realybę ir tikrąją grėsmės skalę.
Į posėdį susirinks aukščiausi šalies vadovai – valstybės lyderis, premjeras, Seimo pirmininkas, Krašto apsaugos ministrė ir Lietuvos kariuomenės vadas.
Jų sprendimai gali lemti ne tik esminius pokyčius kariuomenėje, bet ir nubrėžti naują strateginį kursą visai valstybei ilgam laikotarpiui.
Tarybos posėdis vyksta fone, kuriame Europoje vis garsiau diskutuojama apie galimą NATO įsitraukimą į tiesioginius konfliktus.
Regiono valstybės ruošiasi visiems scenarijams – nuo hibridinių provokacijų iki realaus karinio susidūrimo.
Lietuva nebeturi prabangos stebėti įvykius iš šono. Laikas ruoštis rimtai.
