Pirmoji nuotrauka niekur neskelbiama viešai, manau nerodant dvasininkų visuomeninę – patriotinę, tautinę veiklą, nuteikiant mintis, apie dvasininkų nesikišimą į politiką. Dvasininkai tikrai yra gobšūs tiesai, laisvei, oriam piliečių gyvenimui. Lietuvis kunigas Kęstutis Krikščiukaitis Pelesos klebonas nesėdėjo ramiai parapijoje Baltarusijoje po Lukošenkos skėčiu, bet Sausio 13 naktį atvažiavo ginti Lietuvos ir krūtine atsistojo prieš rusų tanką ir skvarbiu žvilgsniu žiūrintis tankistui į akis. Tanke už vairo sėdėjo žmogus su sąžine, žinantis, kad į taikius žmones su tanku važiuoti draudžiama. Raportavo karys į Vilniaus Šiaurės miestelio 02902 karinį dalinį vadovybei, tada Putnos gatvėje, kad minioje žmonės neginkluoti. Tuomet jam įsakė „sukioti didelį“ tai yra tanko vamzdį ir taip nubaidyti žmones. Kunigas ir žmonės nesitraukė. Atsitraukė tankas. Ačiū tau kunige už pilietinę drąsą ir manau kad Prezidentas kalbėjęs, kad Lietuvoje bus kitaip, šį kunigą po mirties apdovanos garbės atmintinu žymeniu. Kas jį teiktų tokiam apdovanojimui? Jis našlaitis.
Augęs vaikų namuose. Jau būdamas kunigu, ten dažnai apsilankydamas vaikams ir auklėtojams kalbėdavo, kad tie namai jam Motina ir Tėvas. ( Sugebėjo tada tokie namai išauginti dorus žmones ir dabar manau ne namai kalti dėl vaikų, bet „žmones“ – pinigai ) Pakrikštytas jaunuolis Kęstutis ligoninėje ir ta proga jis pirmą kartą gyvenime apsivilko kostiumą, padovanotą iš palatoje gulinčių ligonių aukų ir išgirdo sąmoningo krikščionio Dievo vardą ir kad jis tapo Dievo vaiku. Tad jo kunigystė buvo paženklinta begaline meile ligoniams, vienišiems žmonėms ir meile savo tautiečiams atskirtiems TSRS siena nuo Lietuvos. Atiduodavo paskutines savo lietuvių jam megztas šiltas pirštines ir kojines šąlantiems bažnyčioje Baltarusijos lietuviams ir pats būdavo be jų. Amžinybė, jauną, jautrų kunigą sustabdė, manau paridenus nesantaikos obuolį tarp Pelesos parapijiečių, laisvei atgimstančioje Baltarusijoje.
Antroji nuotrauka manau vaizduojanti iš pastiprintos šių dienų globalistų atminties sampratos – „niezabudkos“ ( Nuotrauka, Ekspertai.eu. Atsiprašau, kad neprašiau teisės pasinaudoti autorių nuotrauka ) apie iškovotos Lietuvos laisvę? Tada pažymėtos Vyčio ir kryžiaus simboliais ir 14 žuvusiųjų auka. „Niezabudkininkai“, manau nepriešinkite tikrų atminties aukų.
Su gilia pagarba visiems to meto Sausio 13 gynėjams. Už žuvusių ir visų Lietuvos sausio 13 gynėjų auką, specialioje Lietuvos Laisvei skirtoje „Šv. M. Marijos Lietuvos laisvės“ koplyčioje kaip ir kiekvienais metais, bus prisiminta ir meldžiamasi.
Kapelionas maj. Alfonsas Bulotas