S. Šedbaras: „Vienintelis kelias – geresnis ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų darbas“

Sausio mėnesio pabaigoje EKSPERTAI.EU kreipėsi į Seimo Antikorupcinės Komisijos, Audito Komiteto, Teisės ir Teisėtvarkos Komiteto, Vyriausybės Antikorupcinės darbo grupės vadovus informuodami apie vieną iš daugelio, keliančių abejonių teisėsaugininkų darbo epizodų.

Aukštų valstybės asmenų buvo prašoma paprasto patarimo - ką daryti, į kur kreiptis ar kokių veiksmų imtis piliečiams, kai prokuratūra atvirai meluoja, metų metais vilkina ikiteisminius tyrimus, ar tiesiog jų nepradeda turėdama akivaizdžius nusikalstamos veikos faktus? Šiuo klausimu sulaukėme Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro laiško, kurį ir skelbiame be komentarų, tikėdamiesi, kad jis bus įdomus skaitytojams.

„2011 03 02 Jūsų rašte nurodytas Generalinės prokuratūros 2010 m. balandžio 14 d. atsakymas ir cituojama Generalinės prokuratūros 2010 m. gegužės 4 d. atsakymo ištrauka tikrai neleidžia daryti išvados, kad Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas dėl projekto „Viv.lt“ įgyvendinimo. Ekspertai.eu rašte minimus Generalinės prokuratūros atsakymus aš suprantu kaip informaciją, kad  galimai neteisėti veiksmai įgyvendinat projektą „Viv.lt“ yra tiriami ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00-081-08 dėl galimo didelės vertės turto išvaistymo, t.y. visų VEKS 2006 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu vykdytų projektų. Tokiu atveju, atsižvelgiant į Jūsų pridėtų dokumentų ištraukas, Generalinės prokuratūros 2010 m. gruodžio 7 d. atsakyme pateikta informacija, kad "Viv.lt" projektas (interneto svetainės kūrimas) nebuvo finansuotas iš nacionalinei programai „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ skirtų lėšų, sukelia tam tikrų abejonių. Dėl minėtų abejonių kreipiausi į Generalinę prokuratūrą prašydamas įvertinti Jūsų rašte nurodytas aplinkybes (pridėtų dokumentų kopijų ištraukas) dėl projekto „Viv.lt“ (interneto svetainės kūrimo) finansavimo iš nacionalinei programai „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ skirtų lėšų, ir atitinkamai patikslinti Generalinės prokuratūros 2010 m. gruodžio 7 d. atsakyme pateiktą informaciją arba, pasitvirtinus  Jūsų teiginiams dėl projekto „Viv.lt“ finansavimo, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo turto iššvaistymo įgyvendinant projektą „Virtualus istorinis Vilnius“. Jūsų rašte man asmeniškai buvo adresuotas prašymas patarimo - „ką daryti, į kur kreiptis ar kokių veiksmų imtis piliečiams, kai prokuratūra atvirai meluoja, metų metais vilkina ikiteisminius tyrimus, ar tiesiog jų nepradeda turėdama akivaizdžius nusikalstamos veikos faktus?“

Kaip Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ir Seimo narys gaunu daug skundų dėl prokurorų sprendimų, kuriais atsisakoma pradėti ar nutraukti ikiteisminį tyrimą, pareikšti įtarimus ir/ar perduoti bylas teismams, ar nesutinkama su prokurorų kaltinamųjų aktų turiniu, t.y. nusikalstamos veikos aprašymu, reiškiamais kaltinimais, veikos kvalifikacija ir pan. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas skundus dėl prokurorų sprendimų (dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, pareikšti įtarimus, kaltinimus atitinkamam asmeniui ir kt.) nagrinėja aukštesnieji prokurorai ir teismai, kurie, naikindami atitinkamus prokuroro sprendimus turi nurodyti padarytus pažeidimus ir pasiūlyti juos pašalinti. Taigi teismas turi teisę tik panaikinti atitinkamą prokuroro sprendimą ir perduoti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, įtarimų ar kaltinimų reiškimo iš naujo nagrinėti skundžiamą sprendimą priėmusiam prokurorui, t.y. teismas negali pats pareikšti įtarimų ar kaltinimų, bei įpareigoti tai padaryti prokurorą. Tai yra išimtinė prokuroro prerogatyva pagal Konstitucijos 118 straipsnio 1 ir 3 dalis.

Dauguma prokurorų ir/ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimamais sprendimais (veiksmais) nepatenkintų asmenų mano, kad tokių sprendimų teisinis vertinimas (panaikinimas) yra (turėtų būti) Seimo, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto ar vykdomosios valdžios institucijos darbas. Naujos prokurorų priimamų sprendimų ir vykdomų tyrimų veiklos kontrolės institucijos sukūrimas (t.y. vykdomosios valdžios institucijos) ar tokių teisių suteikimas parlamentinės kontrolės institucijai, visų pirma, prieštarautų Konstitucijos 118 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatoms. Antra, tokios parlamentinės ar kitokios kontrolės rezultatai labai abejotini, nes sudarytų prielaidas politikams kištis į teisėsaugos institucijų veiklą, įtakoti atitinkamų procesinių sprendimų priėmimą. Vienintelis kelias – geresnis ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų darbas, kurį turi užtikrinti aukštesnieji prokurorai, bei priimamų procesinių sprendimų teisminė kontrolė. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto sudaryta darbo grupė, po Komiteto atlikto parlamentinio tyrimo, parengė ir Seimas 2010 m. rugsėjo 21 d. priėmė Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kuriose nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą (pareiškimą, pranešimą) atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės; gauto skundo duomenų patikslinimui būtini veiksmai  turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus. Taip pat nustatyti aiškūs ikiteisminio tyrimo atlikimo terminai. Reaguodamas į gaunamus skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuratūros veiksmų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiuo metu vėl rengia Baudžiamojo proceso kodekso pataisas. Diskutuojama ir apie aktyvesnį teismo vaidmenį ikiteisminiame tyrime, kurio pradėjimas, procesinių veiksmų atlikimo terminai ir bylos perdavimas teismui, iki minėtų BPK pataisų, praktiškai priklausė tik nuo prokuroro veiksmų. Kyla klausimas dėl teisės normų, kuriomis būtų nustatytas aktyvesnis teismo vaidmuo ikiteisminiame tyrime, santykio (galimo prieštaravimo) su Konstitucijos 118 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatoms, teismo nepriklausomumo ir nešališkumo, bei proceso šalių rungimosi principais. Minėti principai neatsiejamai susiję ne tik su konstituciniu teisinės valstybės principu, bet ir su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu. 

Pagarbiai Seimo narys dr. Stasys Šedbaras“