Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis nuo 470 iki 570 litų (per mėnesį), arba nuo 5 640 iki 6 840 litų (per metus), padidino neapmokestinamą pajamų dydį (NPD).
Už įstatymo pakeitimus ketvirtadienį balsavo 94 Seimo nariai, „prieš“ balsavusiųjų nebuvo, 8 parlamentarai susilaikė.
Seimas taip pat padidino už pirmą vaiką taikomą papildomą neapmokestinamą pajamų dydį (PNPD) iki 200 litų. Tokiu atveju už kiekvieną vaiką bus taikomas vienodas PNPD. Šiuo metu už pirmą vaiką (įvaikį) taikomas 100 litų PNPD, už antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) - 200 litų PNPD.
Įstatymo pataisose nustatyta, kad vertybinių popierių (įskaitant ir išvestinių priemonių) perleidimas nebūtų pripažįstamas individualia veikla, kad visam paskirstytajam pelnui (įskaitant dividendus) būtų taikomas 15 proc. tarifas, kad būtų panaikinta pajamų mokesčio lengvata palūkanoms už gyventojų įmonėms ir gyventojams suteiktas paskolas.
Be to, įstatymo pakeitimais nutarta apmokestinti visas kitas palūkanas iš indėlių ir skolos vertybinių popierių, nustatant tokioms pajamoms minimalų 10 tūkst. litų per mokestinį laikotarpį neapmokestinamųjų pajamų dydį, taip pat pajamas iš kitų finansinių priemonių perleidimo ar realizavimo, viršijančias 10 tūkst. litų.
Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, neapmokestinamas pajamų dydis Lietuvoje yra kintamas, todėl minimalią mėnesio algą (1 tūkst. litų per mėnesį) gaunančiam asmeniui neapmokestinamas pajamų dydis faktiškai padidėtų 140 litų.
„Tai reikštų 21 litą papildomų pajamų per mėnesį tiems žmonėms <...>, kurie uždirba minimalią algą“, - yra sakęs vyriausybės narys.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos turėtų įsigalioti 2014 m. sausio 1 d.
Eltos inf.