Siūloma sudaryti galimybes formuoti gyvenamąsias teritorijas miestuose, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis pradeda savivaldybė, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50% ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, išskyrus Neringos savivaldybę.
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė tokiam Aplinkos apsaugos komiteto patikslintam Miškų įstatymo pataisų projektui.
Jame siūloma nustatyti, kad miško žemė galėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis teisėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.
Miškų įstatyme yra numatyta galimybė miško žemę paversti kitomis naudmenomis visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms (kapinėms bei želdynams, kuriuos valstybinėje žemėje įrengia savivaldybės, vykdydamos joms nustatytas funkcijas) formuoti.
Pagal galiojančias įstatymo nuostatas, miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuojantys asmenys (šiuo atveju savivaldybės) be jokių išlygų į valstybės biudžetą turi sumokėti pinigines kompensacijas už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.
Projektu siūloma netaikyti reikalavimo sumokėti piniginę kompensaciją už tą kitomis naudmenomis paverčiamos valstybinės miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir/ar įrengiamos kapinės.
Svarstomomis pataisomis taip pat siūloma patikslinti sąvokas, siekiant, kad visi miesto ir kaimo vietovėse esantys želdynai, ne tik parkai, būtų nelaikomi mišku.
Projektui po svarstymo pritarė 74, prieš balsavo 11, susilaikė taip pat 11 Seimo narių.
„ELTA“ inf.