Seimas svarstys siūlymą supaprastinti kariškių tikslams skirtų teritorijų planavimo ir statybų procedūras

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Seimui pristatė Teritorijų planavimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-1947), kuriomis siūloma tikslinti su krašto apsaugos sistemos reikmėms naudotinos infrastruktūros plėtra susijusį teisinį reguliavimą.

Teikiamu teisės akto projektu bei lydimuoju Statybos įstatymo pataisų projektu Nr. XIIIP-1948 siūloma supaprastinti krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijų planavimo, statinių statybos procedūras ir kartu sutrumpinti krašto apsaugos reikmėms skirtos infrastruktūros plėtros terminus.

Pasak ministro, poreikis keisti šias įstatymų nuostatas iškilo 2016 metais pasiekus krašto apsaugos sistemos infrastruktūros panaudojimo ribas: „Ši naudotina infrastruktūra šiuo metu negali būti vystoma taip, kad būtų tinkamai vykdomas kariuomenės rengimas, priimančios šalies paramos teikimas dislokuojamoms NATO pajėgoms, taip pat vykdomi Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvų projektai, nes teritorijų planavimo dokumentai neatitinka krašto apsaugos sistemos poreikio, o jų keitimo, taip pat krašto apsaugos sistemos reikalingų objektų statybos procedūros užtrunka pernelyg ilgai.“

R. Karoblis įvardijo, ko siūloma atsisakyti teikiamomis pataisomis: „Taikyti detaliuosius planus krašto apsaugos tikslams šiuo metu jau naudojamose teritorijose; atsisakyti statybos leidimo krašto apsaugos tikslams skirto neypatingo ir nesudėtingo statinio statybai, jo rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui ar griovimui; atsisakyti viešinimo procedūros, kai plėtra vykdoma krašto apsaugos tikslams jau naudojamose teritorijose. Taip pat viešinimo procedūros, kai statomi krašto apsaugos tikslams skirti objektai, krašto apsaugos tikslams naudojamose teritorijose, kuriose parengti vietovės lygmens bendrieji planai.“

Krašto apsaugos ministro teigimu, įstatymų projektais taip pas suteikiama teisė Krašto apsaugos ministerijai ir jos įgaliotai institucijai inicijuoti savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimą ir finansuoti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens plano rengimą.

„Atsisakius detaliųjų planų taikymo ir teritorijų planavimo viešinimo, kai plėtra vykdoma krašto apsaugos tikslams naudojimosi teritorijose, infrastruktūros plėtros procesas sutrumpėtų 18 mėnesių. Atsisakius nuostatų dėl statybos leidimo išdavimo, statinių projektavimo viešinimo teritorijose, kuriuose parengti vietovės lygmens bendrieji planai, taip pat nesudėtingoje statinio ekspertizės atlikimo, ypatingo statinio projekto rengimo procesas sutrumpėtų apie 50, neypatingojo – apie 90, o nesudėtingojo – apie 120 dienų“, – pažymėjo R. Karoblis.

Projektams po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas. Projektus Seimo posėdyje numatoma svarstyti birželio 14 d.

Šaltinis: lrs.lt