Kalinio laiškas: Seimo atstovai nereaguoja į septintą parą badaujančių kalinių problemas

2015 m. rugsėjo 1 dieną Lietuvos laisvės atėmimo vietų įstaigų gyventojai, nuteistieji (suimtieji) paskelbė neterminuotą bado akciją, dalis asmenų, dėl valdžios visiško nereagavimo ar visiško neveiklumo dėl 2015 birželio 23 d. LR Seime priimtų Baudžiamojo vykdymo kodekso ir Suėmimo vykdymo įstatymo pataisų, kurios šiurkščiai pažeidžia Lietuvos piliečių teises į šeimos ryšius, į orų gyvenimą, saviraiškos teisę, į socialinę integraciją (išskyrus savaime suprantamus ribojimus, kurie yra nustatyti vadovaujantis Lietuvos įstatymais dėl paskirtos ir įsiteisėjusios laisvės atėmimo bausmės, ir tai yra jau savaime teisių ir laisvių ribojimas) ėmė žalotis.

Pažymėtina, kad šiomis pataisomis yra trumpinamas laikas pasimatymams, ir nors deklaruojama, kad pasimatymų kiekis didės, tačiau kiekybiškai įvertinus per metus pasimatymus, tiek ilgalaikius, tiek trumpalaikius trumpėja pasimatymų trukmė, ribojami pasimatymai ilgalaikiai su vaikais, artimaisiais giminaičiais, kas prieštarauja LR Teisingumo ministro Juozo Bernatonio žiniasklaidoje viešai išsakytai pozicijai, kad pataisos gerina nuteistųjų bendravimo sąlygas.

Ribojama telefoninių pokalbių trukmė, dabar jau numatyta, ne tik pokalbio trukmė 15 minučių, bet ir pasirengimo skambinimui laikas, atsiliepimo laikas įeina į šį laiką.

Ribojama teisė rūkyti, dėl neva nerūkančiųjų asmenų teisių (nors nerūkančiųjų teisės kvėpuoti švarių oru sveikintina), tačiau kokia kaina to siekiama? Ar ta kaina yra draudimas rūkantiesiems rūkyti? Kaip matyti alternatyvių būdų, užtikrinti rūkantiesiems teisę rūkyti pagal pataisas nėra numatyta, arba nėra numatyta pakankamai. Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Donatas Matuiza žiniasklaidoje pažymėjo, kad bus specialiai skirtos pasivaikščiojimų kiemeliuose įrengtos dėžutės rūkalams, tačiau kiek rūkantysis galės per parą kartų išeiti į lauką parūkyti, jeigu per 24 valandas yra išvedamas vieną kartą vienai valandai pasivaikščioti, ar pasivaikščiojimo laikas bus padalintas į daugiau pasivaikščiojimų? Nemanau, nes tai realiai neįgyvendinama, o juk rūkantysis per dieną rūko ne mažiau dešimties kartų.

Ribojamos nuteistųjų išlaidos tenkinti savo maisto ir būtinos higienos teisėtus poreikius, kuriuos įkalinimo įstaigos pakankamai neužtikrina, ką yra ne kartą patvirtinęs ir LR Seimo kontrolierius.

Ribojamos saviraiškos teisė, nevyriausybinių organizacijų steigimas, įkalinimo įstaigose vietinio informacinio leidinio – laikraščio, kurio tikslas informuoti nuteistuosius, suimtuosius apie jų teisių pažeidimus ir jų prevenciją įkalinimo įstaigose, apie jų kultūrinius, sporto ir socialinės reabilitacijos renginius.

Pažymėtina, kad šios pataisos buvo priimtos paskubomis ir jų rengime nedalyvavo nei viena nevyriausybinė organizacija. O šių pataisų neteisingumą pažymi tikrai nemažas žiniasklaidos dėmesys, sukėlęs pakankamai didelį rezonansą.

Atkreiptina, kad nors LR Vyriausybė buvo numačiusi, tiek Lukiškių TI – Kalėjime, tiek Šiaulių TI – Kalėjime ir kitų įkalinimo įstaigų perkėlimą, rekonstrukcijas, naujų kalėjimų atitinkančių Europos sąjungos standartus, Lietuvos Higienos normas HN 76:2010, buvo skirti tam tikslui pinigai, tiek iš Lietuvos biudžeto, tiek ir iš įvairių Europos finansavimo projektų, Švedijos paramos, tačiau iki šiol ir toliau yra pažeidžiamos, tiek nuteistųjų, o ypač suimtųjų, kurie nėra pripažinti kaltais teismo nuosprendžiu teisės. Yra kalinami nežmoniškomis gyvenimo sąlygomis, pakankamai ilgus terminus. O Lietuvos administraciniai teismai priteisia vis didesnes tūkstantines kompensacijas eurais. Ar ne tikslinga, būtu imtis iniciatyvos teisės ir priimti BK 65 straipsnio pataisos ir numatyti, kad viena praleista diena tardymo izoliatoriuje ar areštinėje neatitinkančioje higienos normų yra prilyginama dviems paroms praleistoms pataisos namuose? Garantuoju, kad didžioji dalis nuteistųjų (suimtųjų) nesikreips į teismus dėl nežmoniškų sąlygų, o vadovausis galimai ateityje priimta tokia pataisa. Tokiu būdu valstybė sutaupytu tikrai nemažus pinigus, kuriuos būtu galima skirti kitoms socialinės rizikos grupėms, kurioms tikrai reikia paramos.

Kaip matyti dar 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Probacijos įstatymas, kurio tikslas buvo padidinti nuteistųjų lygtinį paleidimą neveikia kaip įstatymo leidėjai tikėjosi, na bent taip deklaravo, nors galbūt tikslai buvo kiti. Socialinė integracija į visuomenę neveikia, įkalinimo įstaigose nėra ne tik oraus darbo atitinkančio išsilavinimą ir kvalifikaciją, nėra ir oraus atlyginimo, tam kad būtų galima atlyginti žalą nukentėjusiesiems, išlaikyti savo šeimas ir nepilnamečius vaikus. Baudžiamieji įstatymai nenumato ir lygtinio paleidimo asmenims padariusiems nusikaltimus į kalinimo įstaigoje. Vien Alytaus pataisos namuose tokių asmenų yra apie tūkstantį. Jie yra nuteisti ir palikti gyventi iki gyvos galvos, arba tiksliau pasakyti iki savo mirties. Nes jiems negalioja lygtinis paleidimas. Kyla elementarus klausimas: ar LR Konstitucijoje ir jos lydymuose teisės aktuose yra nors kruopelytė humanizmo ir kitų žmogiškumo principų, kurie yra deklaruojami Europos Sąjungos narių valstybių?

Noriu priminti, kad Europos kalinimo principai aiškiai numato, kad nuteistasis turi turėti teisę būti paleistas anksčiau laiko, turėti viltį kada nors grįžti namo? Tokia teisė deja yra atimta. Ar nuteistieji gali norėti turėti vilties ir siekti pasitaisyti, integruotis į visuomenę? Tikėtis padaryti kažką gero visuomenei, jeigu realiai yra pasmerkti, nėra jokios socialinės reabilitacijos, o naujai atvykusiems į pataisos namus, pareigūnų sveikinimas: Sveiki atvykę į duobę? Nemanau.

Šiuo metu nuteistieji (suimtieji) jau badauja 7 paras, tačiau iki šiol neišgirdo nei vieno tautos išrinktojo balso, nei vieno komentaro žiniasklaidoje, nei vienas LR seimo narys nesiėmė iniciatyvos teisės stabdyti pataisas, kelti klausimą ar tikrai viskas yra gerai su tomis pataisomis, jeigu daugiau nei 30 proc. nuteistųjų (suimtųjų) badauja, o jų šeimos nariai aktyviai vykdo įvairias žvakučių prie įkalinimo įstaigų uždegimo akcijas ir tokiu būdu vykdo savo artimųjų esančių įkalinimo įstaigose palaikymą.

Noriu priminti, kad nuteistieji (suimtieji) ėmėsi pakankamai radikalios dėmesio atkreipimo formos, nes iki bado paskelbimo akcijos LR Seimo peticijų komisijai buvo išsiusta ne viena peticja dėl Baudžiamojo vykdymo ir Suėmimo vykdymo pataisų, kurią pasirašė ne vienas tūkstantis Lietuvos piliečių, tačiau iš LR Seimo atstovų iki šiol niekas nesureagavo.

Noriu priminti, kokie esate aktyvūs prieš rinkimus, vykstate į įkalinimo įstaigas, deklaruojate mums savo įsipareigojimus, per įvairius lobistus ir viešųjų ryšių specialistus renkate kiekvieną mūsų parašą, vykdote įvairias viešąsias akcijas. Siunčiate reklaminius ir agitacinius bukletus ir laikraščius, todėl norėčiau jums nusiųsti labai aiškią žinią, kad jeigu jus nesiimsite ginti mūsų teisėtų interesų, savo rinkėjų, mes nuteistieji (suimtieji) ir mūsų artimieji už jus daugiau per LR Seimo, Savivaldybių rinkimus nebalsuosime.