|
Susidaro toks įspūdis, kad Lietuvos teismai lyg ir paklūsta vedančiai pozicijai, suformuotai visoms seksualinėms mažumoms, turinčioms įvairius nukrypimus nuo gamtos dėsnių. Ką tai galėtų reikšti? Gali būti, kad kai kas į tokias eisenas žiūri, kaip į dar vieną skandalingą atrakciją, kuri gali duoti peno visada išalkusiai ir nepasotinamai žiniasklaidai. Kuri, beje, jau yra išsiugdžiusi plačią bulvarinių renginių žiūrovų terpę. Netgi pradedama aiškinti, kad mes, besilaikydami gamtos dėsnių ir nekabindami kai ko "visiems ant nosies" , tapsime ES šalims panašūs į gūdžią, atsilikusią provinciją. Atseit, visos tų šalių visuomenės tik ir džiūgauja, kai gali juose gyvenančios seksualinės mažumos rengti tarptautinius "paradus" su įvairiais tokių renginių "pribambasais". Kol kas taip dar tikrai nėra. Homoseksualų agresyviai intervencijai į visuomenių būtį priešinasi didelės jėgos, kurios nesutinka ir rimtai priešinasi, kad jų politikai ir valdininkai "neopsintų" ir "nepopsintų" tokių renginių dalyvių. Dabar homoseksualai panoro surengti maršą Gedimino prospektu, kitą kartą sumanys nuo Gedimino kalno fejerverkus surengti? Visokioms "aušrinėms marijoms" aktyviai plojant... ES pasiuntiniai bando aiškinti, kad mūsų šalis gali prastai atrodyti savo pirmininkavo ES pusmečiu. Negalima atmesti ir kito varianto, kada tų šalių visuomenės susivienys prieš seksualinių mažumų propagavimą ir Lietuva tada gali tapti to pasipriešinimo simboliu. Argi tai būtų labai blogai?
Lietuva gali gerai pasirodyti tik tada, jei bus gerbiamos įvairių seksualinių grupių teisės. Negali būti daromos privilegijos vieniems, tuo pat metu uždraudžiant išreikšti savo požiūrį kitiems. To labiau prieštarauti tiems, kurie nevykdo LR įstatymų reikalavimų. Negalima pamiršti ir nepilnamečių teisių, kuriose reikalaujama apriboti juos nuo žalingos informacijos, kurią galima gauti tik sulaukus 18 metų.
Eurokomisarė Viviana Reding turėtų suprasti, kad pasirinkto gyvenimo būdo Lietuvoje niekas nepersekioja, jei tai neprieštarauja LR Konstitucijos nuostatoms. Yra asmenų, užimančių svarbius postus visuomenėje, kurie neslepia priklausomybės seksualinėms mažumoms. Net ir tarp Seimo narių… Lietuvoje tokie asmenys naudojasi tomis teisėmis, kurios yra surašytos ir priimtos visuotiniu referendumu LR Konstitucijoje. Pagal tai, kas vyksta mūsų šalelėje, galima teigti, kad LGBT išsilaisvinimas iš visuomenėje pripažintų gamtos dėsnių, religijos požiūrio, visuomenės pripažintų moralės ir etikos normų pas seksualines mažumas vyksta sparčiais tempais. Į šį judėjimą vieningai įsijungia ne tik tie, kuriems gamta iškrėtė negailestinga siurprizą – lėmė neturėti galimybės pratęsti savo giminės. Jame, manau, spiečiasi ir tie, kurie viską jau išbandę ir persisotinę ieško naujų emocijų ir adrenalino naujų lytinių santykių (vargu ar galima tuos santykius taip pavadinti) erdvėje. Rasime čia ir tokių, kurie nepajėgdami būti heteroseksualais, pajuto savo galimybę būti tarp homoseksualų, atstovaujant silpnąją pusę. Manau, kad kai kuriuos iš jų pastūmėjo į naują erdvę padidintas alkoholio ar narkotikų vartojimas aktyvios viešos LGBT agitacijos įvairių paradų ar renginių metu. Kai visa tai susisiejo į vieną junginį, tai net galimybė užsikrėsti AIDS nuo naujų partnerių paieškų neatbaidė. Pirmąją čia paminėtą grupę galima būtų užjausti, jei oficialiai medikai laikytųsi vieningos nuomonės, kad tie keisti potraukiai yra iššaukti tik hormonų pasiskirstymo pasekoje ir tai galima laikyti medicininiu psichologiniu nukrypimu. Deja, patys aptariamieji ir dalis medikų bando atkakliai teigti, kad medicininių problemų tie asmenys neturi. Tada ir tas gailestis gerokai aptirpsta. Lieka nesupratingumas, kodėl žmonijoje tokie keisti, gamtai prieštaraujantys dalykai darosi?
Visi supranta, kad lytinių santykių tarp vienos lyties asmenų būti negali dėl fiziologinių tapatybių. Jei kažkas panori atsisakyti lytinių santykių ir juos pakeičia seksualiniais žaidimais tarp vienos lyties partnerių , tai ką čia dėl tokio “skonio” ginčytis? Kas jiems trukdo taip keistai elgtis? Tačiau tokie, kaip ir kitokie intymūs santykiai neturi teisės būti viešai demonstruojami bei tiesiogiai įtakoti nepilnamečius, diegiant jiems gamtai priešingus įpročius bei jausmus.
Pagal LR Konstituciją “Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters susitarimu”. Seksualinės mažumos supranta, kad jos galės jaustis geriau tada, kai turės daugiau savo pasekėjų. Galima suprasti jų reklaminę nuostatą “būti matomais”. Šiaip jau visi žmonės gyvenime yra matomi, tačiau LGBT aktyvistams to neužtenka. Jie nori išskirtinio matomumo, kur jų seksualinė orientacija būtų pabrėžta. Kartais to pabrėžimo viešos formos šokiruoja kitaip mąstančius. Gal būtent to ir siekiama? ES komisarė “pabrėžė, kad diskriminavimas yra “labai neigiamas” dalykas ne tik žmogiškąja, bet ir teisine prasme”. Remiantis šiuo teiginiu, verta pripažinti ir tai, kad netoleruotinas diskriminavimas tų, kurie gyvena pagal gamtos dėsnius ir šalies įstatymus. Jei normalios orientacijos asmenims draudžiama viešoje erdvėje bet kuria forma viešinti savo asmeninius lytinius santykius, tai kodėl vadinamos mažumos turi teisę tampyti gatvėmis didžiulius “falus”, rodyti savo “žaidimų” preliudijas viešai ar netgi stebint nepilnamečiams. Pastaruosius taip pat gina LR įstatymas nuo panašaus pobūdžio neigiamo poveikio. Manau, kad rašinyje minimą “homoseksualizmo propagandą” verta uždrausti būtent, kaip prieštaraujančią asmens laisvių principui. Gamtos sukurtų dauginimosi būdų pripažinimas negali būti niekinamas sudarant sąlygas homoseksualumo propagandai. Verta atkreipti dėmesį, kad dabar jau homoseksualai verčia daugelį tylėti ir kentėti, pritapti ir paklusti homoseksualios mažumos raiškos formų diktatui ir jų primestoms normoms. To demokratinėje visuomenėje neturėtų būti, nes tai prieštarautų ir ES pamatinėms asmens laisvėms.
|