Seimo pirmininkė apie pensijas ir euro įvedimą

Lietuvos valdžia nusprendė grąžinti krizės metu apkarpytas pensijas. 2010–2011 m. sumažintos išmokos pirmiausiai bus kompensuotos pagrindinei pensijų gavėjų grupei – gaunantiems senatvės ir neįgalumo pensijas. Tai ketinama padaryti per 3 metus.

Užsimojo valdžia įsivesti ir eurą. Tai ketinama padaryti jau kitąmet.

Pasklido į viešąją erdvę informacija, kad bendros Europos valiutos įvedimas šaliai kainuos 800 milijonų eurų (ir dar 5 milijardus reikėtų turėti rezerve!). Kalbama, kad Lietuva turi sukaupusi 1,29 milijardo litų, kuriuos ir tektų panaudoti euro įvedimui, kai tuo tarpu galėtų būti paspartintas pensijų išmokėjimas arba algų pakėlimas gaunantiems mažiausias pajamas. Apie tai kalbamės su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene.   

– Pirmadienį vyko Valdančiosios koalicijos tarybos posėdis dėl pensijų kompensavimo. Kas buvo nutarta?

Taip, ir daugiau klausimų buvo aptarta. O pensijų kompensavimo klausimu buvo nutarta ir sutarta visų koalicijos partnerių, kad pritariama pačiai koncepcijai, sutarta, kad Socialinių reikalų ir darbo ministerija (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) paruoš teisės aktus pavasario sesijai, ir buvo pasiektas sutarimas, kad pensijos tikrai bus kompensuotos ir SODRA pradėtų sistemų pritaikymo procesą tam, kad galėtų daryti išmokas. Ten visą sistemą reikia programiškai sutvarkyti.    

– Kas bus tas pinigų šaltinis, kuris kompensuos sumažintas pensijas?

2014 metams, pagal paskutinius skaičiavimus, reikalinga apie 90–100 milijonų litų. Didžioji dalis lėšų būtų iš vidinių resursų, vidinių taupymo šaltinių. Taip pat buvo kalbėta, kad bus teikiami įstatymai dėl alkoholio akcizo didinimo. 

– Ar alkoholio akcizo padidinimas, Jūsų nuomone, yra išeitis? Rodos, 20 procentų bus didinamas...

Ne, nebuvo sakyta 20, buvo kalbėta iki 20 ir nebuvo prisirišta prie konkrečių procentų. Finansų ministrui buvo pavesta atlikti paskaičiavimus ir pristatyti. Tai čia yra, kaip vienas iš šaltinių, žvelgiant į 2015-2016 metus, kur tikrai tų pinigų reikės daugiau. Taip pat labai nemažai buvo kalbėta apie šešėlį, kokių priemonių bus imtasi dėl pinigų ištraukimo iš šešėlio.  

– Nuo kada bus pradėtas pensijų grąžinimas?

– Yra sutarta, kad ministerija pateikia pavasario sesijai įstatymus, kovo 10 d. Seimas pradeda sesiją ir tikrai, kaip Seimo pirmininkė, pačią pirmą savaitę pasistengsiu, kad tie įstatymai atsidurtų darbotvarkėje, ir tikiuosi, kad  Seimas juos greitai priims, o prezidentė pasirašys.

– Kodėl taip ilgai delsiama?

– Tam, kad pradėtume įgyvendinti visą procesą, atliktume visus reikiamus skaičiavimus išmokėjimams. Kiekvienais metais per 3 metus bus kompensuojama po 20 procentų, tai SODRA turi pasiruošti. O tokiam techniniam darbui atlikti reikalinga ne mažiau kaip 4 mėnesiai.

– Jūs pradžioje lyg ir nepalaikėte euro įvedimo idėjos. Kas pasikeitė, nes dabar premjeras A. Butkevičius minėjo, kad koalicija šiuo klausimu vieninga?

– Niekada nesakiau, kad esu prieš eurą. Aš visada kalbėjau, jog reikia pažiūrėti, ar mūsų socialinė aplinka yra pasiruošusi euro įvedimui, tai yra ar mūsų žmonės yra pasiruošę, ar mes su išmokomis ir atlyginimais esame žmones paruošę priimti eurą. Dėl to aš kalbėjau, kad būtina grąžinti nusavintas pensijas, nes jei mes jų negrąžinsime, tai įvedus eurą jos nuvertės. Tai nėra dideli kiekvienam žmogui pinigai. Taip pat minimalią algą turime pakelti. O kiek, kokiais terminais, čią jau yra Trišalės tarybos diskusija.   

– Ar žmonės pasiruošę euro įvedimui?

– Tai aš kalbėjau, kad mes dar nebuvome pasiruošę, todėl aš ir kėliau klausimus dėl pensijų grąžinimo ir, kaip ir yra sutarta darbo grupėje ir politinė taryba patvirtino, kad tos nusavintos pensijos privalo būti pradėtos grąžinti. Aš kalbėjau visą laiką apie tai, kad turime kelti minimalų atlyginimą. Trišalė taryba jau pradėjo svarstymus, nes žinote, kad ne Seime keliama minimali alga, bet Trišalė taryba turi susitarti ir Vyriausybės nutarimu tai daroma. Kada bus šie du klausimai išspręsti, tai atitinkamai žmonės jausis saugesni socialinėje aplinkoje.  

– Kalbama, kad Lietuva turi sukaupusi 1,29 milijardo litų, kuriuos panaudos euro įvedimui, tačiau juos galėtų skirti pensijų grąžinimui, kultūros darbuotojų atlyginimų pakėlimui ir t.t. Ar tai tiesa?

– Na, apie tuos... Aš nežinau, apie kuriuos jūs čia lėšų šaltinius kalbate, iš kur rezervai euro įvedimui? Reikėtų sukonkretinti. Čia yra skirta viešinimo programai ar kaip?

– Sakoma, kad eurui įsivesti reikia 800 milijonų ir 5 milijardus eurų reikia turėti rezerve...

– Jums čia galėtų labai detaliai ir profesionaliai pakomentuoti Lietuvos banko vadovas arba finansų ministras. Jūs turbūt kalbate apie padengimą, kaip ir dabar yra lito padengimas? Ten yra daugiau finansiniai niuansai, iš esmės tikrai nebus taip, kad bus paimta tie 5 milijardai ir kažkas kažkur uždengs ar padengs. Ten yra Lietuvos banko turto eilučių klausimas. Čia jums Lietuvos banko vadovas galėtų detaliau pakomentuoti.   

– Kas, Jūsų nuomone, svarbiau: ar grąžinti pensininkams per krizę sumažintas pensijas, pakelti atlyginimus kultūrininkams, ar įsivesti eurą?

– Tai čia yra neatsiejami dalykai. Abu procesai turi būti lygiagrečiai tam, kad po 2015 m. mes galėtumėme kelti atlyginimus ne tik kultūros darbuotojams; ir socialiniai darbuotojai gauna tokius pat mažus atlyginimus, ir dar daugelyje kitų sferų mes galime atrasti… Tai turėtų būti pradėta daryti 2015 m.   

– Pensijoms kompensuoti reikia 443 milijonų litų, jas žadama grąžinti per trejus metus. Ar ne geriau būtų tai padaryti dabar, o euro įvedimą atidėti? Kas yra svarbiau?

– Viskas yra svarbu. Pensijų grąžinimas yra trumpalaikė užduotis, bet jeigu mes žvelgiame į ilgalaikę šalies vystymosi strategiją, tai mes turime galvoti ir apie euro įvedimą, nes mes negalėsime iškristi iš bendros Europos Sąjungos (ES) valiutų sistemos, kadangi mūsų litas ir dabar yra pririštas prie krepšelio ir mes neturime tokių galimybių, kaip, pavyzdžiui, Lenkija ar kiti, naudoti finansines priemones ekonominiams procesams reguliuoti. Aš manau ir esu įsitikinusi, kad Lietuva privalo eurą įsivesti, tik yra klausimas, ar socialinė aplinka yra paruošta.    

– Bet juk ES nesako, kad mes privalome eurą įsivesti? Yra šalys narės senbuvės Danija, Švedija, Didžioji Britanija, kurios euro neturi ir gerai gyvena. Ko siekiama euro įvedimu?

– Konstitucinis Teismas paskutiniame išaiškinime konstatavo, kad stojimo į ES sutartis yra neatsiejama mūsų Konstitucijos dalis ir mes tą sutartį, kurią prisiėmėme, turime vykdyti. O sutartyje yra parašyta, kada valstybė atitinka finansinius kriterijus, kurie yra keliami dėl euro įvedimo, ji jį įsiveda.

– Ar valstybė padarys viską, kad kainos įsivedus eurą nekiltų?

– Čia jau yra Vyriausybės atsakomybės klausimas, tikrai ne Seimo. Vyriausybė turi bendrauti su verslu, susitikti, kalbėtis, aiškintis tas situacijas. Kiek leis reglamentuoti įstatymai, projekte yra numatyta, dar manau, kad bus daug diskusijų Seime dėl apvalinimo, keitimo klausimų ir t. t., bet tie įstatymai bus svarstomi pavasario sesijoje. O kadangi esame rinkos sąlygose, tai tam, kad rinkoje nekiltų kainos, turi būti tarpusavio geranoriškos aplinkos susitarimas.