Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kreipėsi į žmogaus teisių teismą

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“  kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT), prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, Seimui atsisakius suteikti šiai bendrijai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį (Minties, sąžinės ir religijos laisvė), 14 straipsnį (diskriminacijos draudimas) bei  6 ir 13 straipsnius (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę). 

Kaip žinia, šių metų birželio 27 d. Seimas nepritarė, kad Senovės baltų religinei bendrijai Romuva būtų suteiktas valstybės pripažinimas. Už pasisakė 40, prieš – 31 , susilaikė – 15 Seimo narių.

EŽTT pateiktoje peticijoje nurodoma, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ atitinka visus Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnyje keliamus reikalavimus, būtinus išpildyti siekiant gauti valstybės pripažinimą. Tą patvirtina ir Seimui pateikta Teisingumo ministerijos išvada. Tuo tarpu Seimas, remdamasis ne teisiniais, o politiniais motyvais, bendrijai valstybės pripažinimo nesuteikė.

„Apgailestaujame, kad politiniai sprendimai, nepagrįstos baimės ar noras tiesiog pažeminti kitokius religinius įsitikinimus turinčius žmones lemia tai, kad viena tikinčiųjų grupė, šiuo atveju mes,  Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“, negali naudotis pripažintos religinės bendruomenės statusu, nors ir atitinkame visus įstatyme keliamus reikalavimus, kaip ir tos bendrijos, kurioms Seimas jau yra suteikęs tokį pripažinimą. Dėl to mūsų bendrijai priklausantys tikintieji patiria savo veiklos suvaržymus ir jaučiasi esą diskriminuojami. Pavyzdžiui, nepripažįstamos bendruomenės narių pagal mūsų apeigas sudarytos santuokos, dėl ko jos turi būti atkartotos civilinės metrikacijos įstaigose.“ – teigia Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ Krivė Inija Trinkūnienė.

I. Trinkūnienė apgailestauja, kad „Romuva“ savo pažeistų teisių Lietuvoje ginti negalėjo – nėra teisinės gynybos priemonių, kurios leistų Lietuvoje kvestionuoti Seimo neveikimą ir įpareigotų Seimo narius pripažinti tą religinę bendriją, kuri atitinka įstatyme keliamus reikalavimus – Konstitucinis teismas yra konstatavęs, jog Seimo nario mandatas yra laisvas.

„Seimo sprendimas buvo paremtas ne įstatymu, o politikavimu. Europos žmogaus teisių teismas yra vienintelė išeitis. Savo kreipimusi mes nesiekiame materialinės naudos „Romuvai“ ar piniginės kompensacijos už mūsų pažeistas mūsų tikinčiųjų teises. Geriausias mums padarytos žalos atlyginimas – Strasbūro Teismo pripažinimas, kad mūsų teisės buvo pažeistos. Esame įsitikinę, kad bendrijai palankus EŽTT sprendimas paskatintų politikus keisti teisės aktus ir leistų visas religijas, kokios jos bebūtų, Lietuvoje laikyti lygias prieš įstatymą,“ – sako Krivė I. Trinkūnienė.

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis numato, kad religinė bendrija dėl valstybės pripažintos religijos status suteikimo gali kreiptis praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai galima dėl to kreiptis praėjus 10 metų nuo prašymo nepatenkinimo dienos. 10 metų taisyklė galioja net tuo atveju, jei prašymo netenkinimo metu religinė bendrija visiškai atitinka įstatyme jai keliamus reikalavimus ir turi tai patvirtinančią Teisingumo ministerijos išvadą.

Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ įsitikinimu,  yra akivaizdu, kad religinei bendrijai dabar prireiks net 35 metų nuo jos pirminio įregistravimo Lietuvoje tam, kad ji galėtų pakartotinai bandyti siekti įgyti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą. Toks reguliavimas, kada numatomas 25 plius dar 10 metų laukimo laikotarpis, ypač turint omenyje aplinkybę, jog SSRS okupacijos metu Lietuvoje religinė bendrija „Romuva“ dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių negalėjo teisėtai veikti kaip juridinis asmuo, ne tik kad nepagrįstai ir neproporcingai apsunkina religinės bendrijos bei jos išpažinėjų veiklą (apribojimus taiko ištisai tikinčiųjų kartai), bet ir negali būti pripažįstamas būtinu demokratinėje visuomenėje EŽTK 9 straipsnio 2 dalies prasme. Taigi, EŽTT įteiktoje „Romuvos“ peticijoje nurodoma, kad toks reguliavimas prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai.

„Romuva“ tikisi jai palankaus EŽTT sprendimo. EŽTT jau turėjęs panašaus pobūdžio bylų. Pavyzdžiui, „Religionsgemeinschaft der Zeugen Jehovas ir kiti prieš Austriją“ byloje nustatė, kad būta diskriminacijos, taip pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvencijos 14 straipsnį, dėl to, kad buvo atsisakyta suteikti pareiškėjo bendruomenei „pripažintos religinės bendruomenės“ statusą, tuo pagrindu, kad ji iki tol nebuvo veikusi kaip „registruota“ religinė organizacija mažiausiai dešimt metų.