Šiandien kaip niekad reikalingos kartuvės Lukiškių aikštės centre

Net skaitant paskutinę mano 86-to komentaro pastraipą, galima suprasti, jog skirtumas tarp omnikratijos (OC) ir demokratijos (DM) yra kardinalus. Omnikratijoje klausimus, kurie prašosi sprendžiami, gali iškelti bet kas ir bet kada. Tuo tarpu demokratijoje, net jei klausimą kelia eilinis žmogus, jį turi aprobuoti „atstovas“ arba „atsakingas asmuo“. O dar kaip prasibrauti iki atstovo, priversti jį ar ją išklausyti ir įsigilinti į reikalą? Bet ir tai nėra svarbiausias OC ir DM skirtumas. Omnikratijoje nerenkami jokie „atstovai“, kitaip sakant, NĖRA rinkimų. Nesakau, kad atstovai visada yra visuomenės svetimkūniai — juk demokratiškai pereinant į omnikratiją, be jų neapsieisim. Tačiau kandidatai į atstovus bus keliami omnikratiškai, o tai reiškia, kad koks impozantiškas, gražiai pakalbėti mokantis *ulis ar *eikis tikrai nepraeis. Kalbant apie nacizmą, lansbergizmą, rasizmą ir kt., visi sutiks, kad tai blogis, bet VISUS kitaip galvojančius suvaryti į vieną gardą, ir tas jūsų VISŲ žmonių heitinimas kaip protesto forma atrodo labai jau paaugliškai. Paaugliui atrodo, kad viską žino (tai dar nieko blogo), o aplink vien kvailiai ir niekšai. Vienok manau, kad turi teisę egzistuoti ir toks saviraiškos formatas, nors KI aplinkoje jis nepraeitų.

Jus turbut kitoje planetoje gyvenat. Apie koki KI jus fantazuojant? Valdzia nesugeba, o tiksliau nesuinteresuota net kastu-islaidu analizes padaryti jos finansuojamiems projektams, nes kitaip vogt bus sunkiau. Antra paziurekit i sios vyriausybes lygi bilotaites, armonaites , dobrovolskas ir kitus. Negi nera Lietuvoje tu sriciu specialistu. Beabejo, kad yra bet savoje chebroje geriau reikalus tvarkyti. Ir kaip matot niekas negali sitos situacijos pakeisti.

:))- tamstai belieka paskaityti savo paskutinę pastraipą ir rasti ten bent vieną esminį skirtumą tarp omnikratijos ir demokratijos :))) - nes tik būtent paskutinę pastraipą ir tegalima laikyti bandymu atsakyti į mano klausimą apie grįžtamąjį ryšį:)) - tuo tarpu visa kita , ką tamsta papasakojai, nėra taip sudėtinga, kad suprasti tą modelį ir jo kraštutinį hipotetiškumą tik po niolikto perskaitymo :) - o dėl neva heiterinės leksikos galiu paaiškinti elementariai - yra įvairių atvejų su tom nuomonėm ir pasaulėžiūrom ..., - ir tarp jų yra tokios, kur apie jokią pagarbą negali būti nė kalbos - pvz. nacizmas, lansbergizmas, rasizmas, nacionalistinis, religinis ar bet koks kitas (pvz. vaivorykštinis ir ksenofobinis) fanatizmas , ir begalė kitų psichinių neįgimtų disfunkcijų ..., - ir tai nėra joks boolingas, o tik atvira ir principinga pozicija be pornografinio laižiako :)

Nepasakyčiau, kad žaviuosi heiterių leksika, vienok apsimesiu, kad nepastebiu jūsų neapykantos turintiems kitokį tikrovės matymą. Omnikratijoje, kurioje sprendimai priimami kolektyviai, t.y. naudojant kolektyvinio intelekto aplinką, valdžia yra visi Lietuvos žmonės, o ne „išrinkti“ „atstovai“. Gal aš nemoku gerai paaiškinti, o gal jūs neatidžiai skaitote mano komentarus, bet jau daug kartų esu minėjusi, kaip realizuojama omnikratija. Yra du etapai. Pirmajame etape bet kokį konkretų klausimą svarsto kompetentingi tos srities žinovai. Jie siūlo problemos sprendimus. Taip sudaromas išreitinguotas sprendimų sąrašas. Šiame etape gali dalyvauti kiekvienas norintis, jokių kredencialų nereikia, bet tai nereiškia, kad kiekvienas dalyvis bus aukštai įvertintas ir už darbą gaus didelį honorarą. Visai ne. Algoritmas veikia taip, kad švariai atsijoja kompetentingus nuo mėgėjų. Kaip tai daroma, toje knygoje apie KI, kuri nežinau kada pasirodys, aprašyta keliolikoje puslapių. Kadangi pati dalyvavau KI projektuose ne vieną kartą, algoritmas jokių gudravimų nepraleidžia. Taigi, taip sudaromas alternatyvų sąrašas, kur alternatyvos nebūtinai yra „arba—arba“, jos gali būti modalinės, nedaug besiskiriančios viena nuo kitos. Antrasis etapas yra skirtas vienos alternatyvos pasirinkimui, o norint jame dalyvauti, jau nebereikia srities kompetencijų. Reikalingas moralinis, dvasinis ir estetinis jausmas. Amžius neribojamas, tačiau balsuojantis už alternatyvą turi įveikti barjerą, kur pateikiamos panašios į alternatyvas formuluotės, ir reikia nustatyti, kurios tikros, o kurios ne. Šioje vienintelėje vietoje galimas nesąžiningas veikimas, ir nors omnikratijoje pasitikėjimas yra natūralus, net ir čia numatyti tam tikri saugikliai. Taigi, bendrais bruožais ir labai supaprastintai sakant, taip omnikratijoje surandami ir priimami sprendimai. Grįžtamasis ryšys yra permanentinis, bet kas bet kada gali siūlyti svarstyti naujas normas, ir jei tik atsiranda pakankamas kiekis pritariančių, kad verta klausimą svarstyti, niekas nieko nelaukdamas ima ir ieško sprendimų.

Tai pamišėliai, kurie nežino ką daro; kvailysčių kvailystė tikėtis kad supras ką sako normalūs žmonės. Bendraukite, susipažinkite aktualu alternatyvi medicina, mokykla, bendruomeninės savišalpos galimybės, saugos būriai, ir apeliacija į policiją, į kariuomenę, į vietines valdžiukę

atsitiko labai gera proga paklausti, koks, kuo reglamentuojamas ir kaip realizuojamas bus “grįžtamasis ryšys“ tarp veršių ir valdžios bus KI diktatūros sąlygomis, - t.y. kolektyvinio, anoniminio valdžiagyvio hegemonijos suklestėjimo e`pochuj`echoje :)))))

Valdžiai klausimų galima suformuluoti tūkstančiais, bet jie į kai kuriuos gal teiksis atsakinėti, kai jų kadencija eis į pabaigą. Tokia yra demokratija. Atsakinėjimas į klausimus yra išsisukinėjimas tokiomis formuluotėmis, kaip „Aš nesupratau, už ką balsuoju, nes ten (Seime) konvejeris“, „Aš kitaip negalėjau, nes mane būtų užpjovę“ ir t.t.. Protestai labai gerai suveikia, kai reikia staigiai užkirsti kelią kokio akivaizdžiai nuodingo visuomenei sprendimo priėmimui. Tačiau visiems jau senokai aišku, kad protestai yra visiškai neveiksminga valdžios „gerinimo“ forma. Tad linkiu rytoj išgelbėti Lietuvą nuo parlamentarų savivalės ir pasiųsti VISUS parlamentarus toliau nuo Lietuvos. Trumpai sakant — Šalin rankas nuo Lietuvos!

Jau 2009 metais kubiliniai su grybais suvaidino, kad zmones puola .... dabar mielai pakartotu...nes JIE TAIP BIJO, KAD NET JAU NESUVOKIA KA DARO... S