Premjerė Ingrida Šimonytė pirmininkavo Baltijos Ministrų Tarybos (BMT) Ministrų Pirmininkų nuotoliniam posėdžiui, pirmojoje darbo sesijoje taip pat dalyvavo Europos Komisijos (EK) Pirmininkė Ursula von der Leyen.
Kalbėdama apie pandemijos suvaldymą, premjerė pabrėžė, kad Lietuva tvirtai remia EK koordinuojamą bendrą apsirūpinimo vakcinomis mechanizmą ir Europos vaistų agentūros (EMA) vaidmenį.
„Vakcinos skolinimasis rodo, kad tokios pagalbos bet kuriuo metu gali prireikti bet kuriai valstybei narei. Siūlytume sukurti aiškų skolinimosi mechanizmą – tai leistų išvengti vakcinos sandėliavimo ir padėtų valstybėms, kurioms reikia pagalbos ir kurios yra pajėgios skiepyti greičiau“, - pasakė Vyriausybės vadovė.
Pabrėžta, kad valstybės laukia detalesnio EK pasiūlymo dėl COVID-19 žaliojo sertifikato. Lietuva pritaria, kad į sertifikatą reikėtų įtraukti informaciją ne tik apie skiepijimą, bet ir testavimą bei persirgimą COVID-19.
Aptariant ekonomikos atsigavimą po pandemijos, pabrėžta, kad didysis iššūkis – pereiti prie aukštesnės vertės ekonomikos ir kartu vykdyti ambicingus žaliojo kurso įsipareigojimus.
Lietuva dėkinga EK už paramą įgyvendinant strateginius infrastruktūros projektus energetikos ir transporto srityse.
Pabrėžta, kad Lietuvos netenkina Baltarusijos atominės elektrinės (BAE) streso testų rekomendacijų įgyvendinimo pažanga, ir primintos EVT išvados dėl elektros, pagamintos nesaugiose elektrinėse, nepatekimo į Europos Sąjungos (ES) rinką.
BMT aptarta situacija Baltarusijoje ir pabrėžta, kad būtina toliau remti Baltarusijos tautą ne tik žodžiais, bet ir veiksmais.
„ES vienybė turi išlikti vieningai atremiant Rusijos agresyvią politiką. Reikia remti Rusijos prodemokratines jėgas, pilietinę visuomenę ir žmogaus teisių gynėjus“, - atkreipė dėmesį I Šimonytė.
Antrojoje susitikimo dalyje pokalbis buvo tęsiamas tarp trijų Baltijos valstybių premjerų, detaliau aptarti sinchronizacijos, branduolinės saugos, regioninio saugumo ir gynybos bei Rytų partnerystės klausimai.
Aptardama regioninį saugumą ir gynybą, premjerė pažymėjo, kad Lietuva laikosi savo įsipareigojimo šalies gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Mūsų tikslas – iki 2030 m. padidinti gynybos finansavimą iki 2,5 proc. BVP.
Šaltinis: lrv.lt
Naujausi
Naujausi komentarai
Niekam nereikia atominės bomb
IP 78.58.203.16 | 13:40:16
Pagalvokite, kas nutiks, jei Zelenskis panaudos JAV ginklus atakuoti Rusijos atominę elektrinę Kurske. Jei jie tai padarytų su JAV ginklais, ką galvotumėte apie tai? Jūs laikytumėte tai branduoline ataka, reikalaujančia atsako natūra. Ar Zelenskis, DC ir Briuselio karo kurstytojai tokie pamišę? ...