Šis Estijos dienraščio „Ohtuleht“ vedamasis yra puikus perspėjimas, kas laukia mažos, bet gyvybingos ekonomikos, be jokių abejonių priėmus „šviesų“ euro projektą. Estija, buvusi Baltijos regiono lyderė, išgyvena tikrą stagnaciją, nes įvedus eurą šalyje smarkiai šoktelėjo kainos, o tai lėmė smarkų gyventojų vartojimo galių smukimą. Toks pat likimas po valdančiųjų entuziastingo bei neatsakingo žygiavimo į euro rytojų laukia ir kitų „Baltijos sesių“.
Pagal neseniai paskelbtus Eurostato duomenis, Estija, pagal perkamąją gyventojų galią užimanti trečią vietą nuo galo, tapo Europoje įsižiebusiu „raudonu signalu“.
Mes lenkiame tik Bulgariją ir Rumuniją. Tarp Baltijos šalių užbaigiame sąrašą po Lietuvos ir Latvijos, nepaisant nuolat peršamos nuomonės, kad esame visomis prasmėmis geresni už savo pietinius kaimynus. Iš tikrųjų estas gali vartoti tik 59 proc. ES vidurkio, latvis - 61 proc., o lietuvis - 74 proc. Kitaip tariant, Latvija gyvena šiek tiek geriau nei mes, o Lietuva yra daug geresnė. Jau nekalbant apie Lenkiją, Vengriją ir Čekiją, su kuriomis taip pat mėgstame save lyginti.
Tokia rikiuotė - žinoma, skaudus smūgis mūsų nacionaliniam orumui, taip pat ir politikų pastangų, kad Estija būtų tarp penkių turtingiausių Europos šalių, įvertinimas. Kas iš to, kad likusiai Europai esame subalansuoto biudžeto politikos pavyzdys, jei šis diržo veržimas neturi įtakos žmonių gyvenimo standartams, nors vidutinis darbo užmokestis statistiškai toliau auga?
Dauguma Estijos šeimų žino apie savo perkamosios galios menkumą, ir nereikia būti pranašu, kad suprastum, kodėl mes už savo pinigus galime nusipirkti tiek mažai. Žiemą mūsų pinigines ištuština sąskaitos už šildymą, brangios maisto prekės, automobilių degalai, drabužiai, elektros kainos. Estija pirmauja Europoje tik pagal infliacijos lygį.
Eurostato duomenys įvertina valdančiuosius ir Estijos pažangą. Kadangi ankstesni statistiniai duomenys rodė tik mūsų sėkmes ir gerus sprendimus, turime užduoti klausimą: ką valdžia padarė neteisingai, arba ko ji nepadarė? Abejingi skaičiai rodo, kad ekonomikos nepaskatinsi vien savigyra ir žiūrėjimu į kaimynus iš aukšto. Vienas euras nėra stebuklingas vaistas, galėjęs pagerinti ekonomiką. Ir jei nebūtų europinių lėšų, situacija būtų visiškai apgailėtina.
Šaltinis: inosmi.ru/sloleht_ee/
![](/static/img/logo_bottom.png)