Kovo 11-osios Akto signataras Zigmas Vaišvila, negavęs atsakymo iš Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės dėl tam tikrų jos biografijos faktų, šiandien kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Apie tai jis pranešė Seime surengtoje spaudos konferencijoje.
„Kreipiausi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl atsakovės – Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės – neveikimo, tai yra neatsakymo į mano šių metų birželio 3 dienos prašymą atsakyti į klausimus dėl prezidentės biografijos“, – informavo jis spaudos konferencijoje.
Pasak jo, tai nėra prezidentės veiklos tyrimas.
„Skundas yra pateiktas dėl prezidentės neveikimo, tai yra neatsakymo į mano paklausimą kaip signataro“, – pridūrė Z. Vaišvila.
Jis teigė rugpjūčio 9 d. gavęs Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėjos pavaduotojos Astos Bogušienės atsakymą į klausimus prezidentei dėl jos biografijos.
„Asta Bogušienė nėra prezidentės atstovė, paskirta įstatymų nustatyta tvarka; A. Bogušienė negali žinoti prezidentės biografijos faktų ir nėra atsakinga už juos; A. Bogušienės rašte neatsakyta į visus mano 2013 metų birželio 3 dienos prašymo klausimus“, – sakė Z. Vaišvila.
Tarp Z. Vaišvilos suformuluotų klausimų yra ir tokie: „kada atsakovė išstojo iš TSKP, jei išstojo?; kodėl atsakovė liko dirbti TSKP Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje po 1990 metų kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo?; kada atsakovė nutraukė darbo santykius su TSKP Vilniaus aukštąja partine mokykla?; kas, kada ir kokiose pareigose 1991 metais atsakovę įdarbino Lietuvos Respublikos valdžios institucijose?“
„Jei D. Grybauskaitės biografijoje viešai Lietuvos Respublikos vadovo vardu skelbiami tikrovės žinomai neatitinkantys faktai, tai yra viešas mūsų valstybės diskreditavimas, kurį vykdo aukščiausias valstybės pareigūnas. (...) Valstybės vadovė neturi teisės savo oficialioje biografijoje skelbti tikrovės neatitinkančių faktų, kaitalioti jų nei dėl to, kad būtų išrinkta Lietuvos prezidente, nei dėl to, kad būtų apdovanota, nei dėl bet kokių kitų priežasčių. Tikrovės neatitinkančios kandidatės į prezidentus biografijos skelbimas yra ir šiurkštus Prezidento rinkimų įstatymo, Konstitucijos pažeidimas, rinkėjų apgaulė ir įžeidimas, nepagarba jiems“, – pareiškė Z. Vaišvila.
Jis tvirtino, kad valstybės vadovo elgesys ir reputacija turi būti nepriekaištingi, o informacija apie valstybės vadovo veiklą ir biografiją – viešai prieinama ir atitinkanti tikrovę.
„Tai ne tik įstatymo, bet ir moralės reikalavimai aukščiausiam valstybės pareigūnui, kuriam rinkėjai patikėjo penkerius metus vadovauti mūsų valstybei“, – spaudos konferencijoje tvirtino signataras Z. Vaišvila.