Rugsėjo 28 d. signatarui, Seimo nariui Algirdui Patackui suėjo 70 metų.
Žinomas sovietmečio disidentas yra viena iš tų retų istorinių asmenybių, kurių gyvenime mintis, žodis ir veiksmas sutapo net ir tada, kai už drąsą liudyti tiesą teko kalėti KGB rūsiuose.
Būdamas Mokslų Akademijos aspirantu, 1986 m. A. Patackas buvo įkalintas už pogrindžio leidinių „Lietuvos ateitis“, „Pastogė“ ir „ETHOS“ redagavimą bei leidimą. 1987 m. vasarį paleistas iš KGB kalėjimo, įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, dėstė bei dalyvavo atkuriant Vytauto Didžiojo universitetą (Atkuriamojo senato narys), pasirašė Kovo 11-osios Aktą, Sausio 13-ąją asmeniškai saugojo Vytautą Landsbergį. Seimo narys 1990–2000 m., dalyvavo specialiose misijose Čečėnijoje ir Gruzijoje, parašė 9 knygas baltų kultūros ir kitomis temomis, apdovanotas G. Petkevičaitės-Bitės medaliu už publicistiką, Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (atsisakė jį paimti). Artėjant 2012 m. gegužės 17 d. ginkluotų policijos pajėgų įvykdytam Garliavos šturmui, buvo su Klonio gatvėje budėjusiais žmonėmis.
Jubiliejaus proga sveikindami gerb. A. Patacką, ekspertai.eu primena kelias jo nuostatas, publikuotas knygoje „Pastogės Lietuva“.
* * *
Disidento dekalogas (naujaisiais laikais)
Nelįsk, kur nereikia. Bet jeigu reikia – lįsk. Disidentui netinka trūks plyš siekti aukštų postų, bet jis neturi vengti pilietinės ir tiesiog žmogiškos atsakomybės, tiesioginio dalyvavimo valdžios struktūrose bei visuomeninėse organizacijose. Tai yra – konkrečios atsakomybės, jeigu jam šitai patikima.
Disidento jėga ne jėgoje, bet „žiupsnelyje druskos“. Disidentas neturi siekti kuo didesnės politinės, administracinės ar visuomeninės jėgos tik dėl jėgos, valdžios – dėl valdžios. Jo pareiga, jo funkcija – būti tuo, ką krikščionys vadina „žiupsneliu druskos“, tai yra ir politikoje, ir bet kurioje kitoje srityje rūpintis moraliniu imperatyvu.
Būk atsargus su partijomis. Disidento dalyvavimas partijų veikloje problemiškas, nes partija – tai pars, visumos dalis, o disidentiškumas, disidentas atstovauja kažkam vientisam, universaliam.
Būk atsargus su apdovanojimais. Disidentas privalo būti atsargus su visokiais apdovanojimais – tiek su valstybiniais, tiek su visomis socialinėmis privilegijomis. Bet reikia „nepersūdyti“, kad atsisakymas netaptų pretekstu slaptai ar atvirai puikybei.
Mušk savus, kad jie išliktų savi. Disidentas turi vis tikrinti save (ypač būdamas valdžioje), ar jis pasirengęs kaip ir anksčiau dešimt kartų griežčiau teisti savo bendraminčius, nei priešininkus.
Neniurzgėk. Disidentas turi nuolat tikrinti save, ar netapo jo disidentiškumas (ir ar nebuvo praeityje) tik blogo charakterio, slepiamos mizantropijos padarinys.
Neįkyrėk. Disidentas turi nuolat tikrinti save, ar netapo senu ir įkyriu, dažnai perdedančiu pasakotoju apie savo šlovingą praeitį.
Netikėk, kai valdžia ir šio pasaulio galingieji tave giria.
Nebijok, kai valdžia ir šio pasaulio galingieji tave peikia.
Neprašyk, kaip neprašei tų, iš praeities.
Ir atsimink, kad nelygstamas visų laikų ir tautų disidentas yra ne kas kitas kaip Jėzus Kristus.
Parengta pagal A. Patacko knygą „Pastogės Lietuva“
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]