Šimtmečio akivaizdoje – pasikėsinimas į Teisuolių šeimos garbę ir orumą

Dėl vadinamųjų skelbiamų anušauskinių KGB sarašų savo nuomonę išsakė Lietuvos žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky.



Šimtmečio akivaizdoje – pasikėsinimas į Teisuolių šeimos garbę ir orumą

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (toliau – LŽB) jau kurį laiką kelia klausimą – ar Lietuva žino bei geba įvardyti savo tikruosius didvyrius. Kalbėdami apie Šimtmetį ir jo žmones, negalime pamiršti tiek iškilių Lietuvos žydų, tiek jų gelbėtojų, kurie sugebėjo įžiebti vilties žiburį pačiame gėdingiausiame Lietuvos istorijos etape. Sondeckių šeima, vadavę Lietuvos garbę, dabar yra priversti ginti savają.

Bepradedant Valstybės atkūrimo šimtmečio metus, Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (toliau – LGGRTC) savo internetinėje svetainėje paskelbė KGB agentūros archyvinių asmens bylų registracijos žurnalą (toliau – Žurnalas).

Jame paskelbta ir maestro Sauliaus Sondeckio, Jackaus Sondeckio, žinomo lietuvių visuomenės veikėjo, aušrininko, Pasaulio Tautų Teisuolio, sūnaus pavardė. 2018 m. vasario 3 d. minėjome 3 metus, kai netekome šio dvasios aristokrato – atstovavusio ir garsinusio Lietuvą savo iškirtiniu muzikiniu talentu ir darbų kilnumu. Tai, kad galimai nusikalstamo pobūdžio veiksmai prieš jau mirusį ir savo orumo negalintį apginti Saulių Sondeckį bei jo šeimą, padaryti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio metais, ypatingai apsunkina aplinkybes ir šiai Lietuvai nusipelniusiai šeimai padarytą žalą. Žeminant Pasaulio Tautų Teisuolio vardą, tuo pačiu moralinė žala daroma ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei, kurioje Saulius Sondeckis yra laikomas garbės nariu.

LGGRTC skelbdami minėtą Žurnalą, paskelbė ir įvadinį straipsnį, kuriame rašoma, jog: „Nežinoma, kokiu principu ir kokiu tikslu sudarytas šis žurnalas. Atidžiau ištyrus papildomus archyvinius ir įvairius kitus šaltinius apie sąraše esančius asmenis, nustatyta, kad dalis užverbuotųjų nedirbo kaip agentai. Manytina, kad jie sutiko bendradarbiauti tik norėdami ištrūkti iš čekistų nagų. Neatmestina tikimybė, kad kai kurie asmenys buvo įtraukti į sąrašą operatyviniais ar kompromitavimo tikslais.“

LGGRTC tuo pačiu aiškina, kad remiamasi LR LGGRTC įstatymo 5 str. 23 p. pakeitimu, kuris įpareigoja LRGGRTC „rinkti, analizuoti ir skelbti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus (Nr. XI 962, 2010, Nr. 86 – 4520 (2010 07 20). Tačiau LGGRTC užmiršo pabrėžti, kad centro uždaviniai  – istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimas (LR LGGRTC įstatymo  4 str.). To paties įstatymo 8 str. 1 d. numatoma, kad „Lietuvos gyventojų genocidas ir persekiojimas tiriamas renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvų medžiagą bei dokumentus, liudytojų, dalyvių ir aukų parodymus bei prisiminimus. Genocido tyrimas ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomas jokia dingstimi“.

LŽB manymu, LGGRTC netinkamai vykdė jo paties veiklą reglamentuojančio įstatymo nuostatas, nes paskelbė SSRS specialiųjų tarnybų sąrašą, šios medžiagos tinkamai neištyrus, neišanalizavus ir neįvertinus ir atitinkamai pažeidus esminį institucijos uždavinį – istorinės tiesos atkūrimą. Jeigu tai būtų buvę atlikta tinkamai, visuomenė būtų informuota, kad byla pradėta ne tik Sauliaus Sondeckio, bet ir jo sutuoktinės Silvijos bei sūnaus Pauliaus atžvilgiu, kas realiai skatina kvestionuoti šio dokumento turinio atitikimą tikrovei. Byloje taip pat minima, kad jo tėvas, buvęs Šiaulių burmistras, pabėgo į užsienį ir tapo aktyvus antitarybinių organizacijų dalyvis. Nepaminėta, kad Sondeckių šeima slėpė žydus karo metais. Byloje nėra užfiksuota nei vieno Sauliaus Sondeckio parašo, netgi ant taip vadinamos “Užduoties” važiuojant į JAV. Byloje nematyti įrodymų, jog duomenys Sauliaus Sondeckio byloje realiai priklauso jo asmeniui.

Nepagarsinus šių svarbių aplinkybių, o viešumoje, nesant faktinio pagrindo, pasklidus vienašališkai, neobjektyviai LGGRTC pateiktai informacijai, apie tai, jog Saulius Sondeckis yra įrašytas į KGB agentų sąrašą, visuomenė buvo suklaidinta, o Pasaulio Tautų Teisuolių šeimos narys, didis Lietuvos muzikas liko apšmeižtas, jo vardas, atmintis ir orumas pažemintas.

LŽB atkreipia dėmesį kad vienintelė institucija, kuriai suteikta teisė nustatyti asmenis, slapta bendradarbiavusius su TSRS slaptosiomis tarnybomis yra (sutr.) Liustracijos komisija. Visiškai neminimas LR asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialioms tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymas (1999 11 23 Nr. VIII-1436) ir jame numatyta privaloma teisinė KGB bendradarbių nustatymo pocedūra. Visuomenei nėra žinoma, kur Žurnalas ir jį lydintys dokumentai buvo iki 2010 m. įstatymų pataisų dėl KGB bylų skelbimo ir kodėl ši medžiaga nebuvo perduota tarpžinybinės Liustracijos komisijos vertinimui.

Atsižvelgiant į tai, LGGRTC veiksmai Sauliaus Sondeckio atžvilgiu yra akivaizdžiai šmeižiamojo pobūdžio bei vertintini pagal į LR BK 154 str. 2 d., taip pat jie galimai atitinka savavaldžiavimo (LR BK 293 str.) ir piktnaudžiavimo (LR BK 228 str.) nusikalstamų veikų požymius.

Teisės viršenybės principas suponuoja, kad politika negali tapti alternatyva įstatymo žodžiui, o visos Lietuvoje veikiančios įstaigos privalo dirbti nepažeisdamos LR Konstitucijos, laikytis teisės principų ir teismų praktikos. Šis atvejis sudaro sąlygas abejoti LGGRTC kompetencija bei instituciniu nepriklausomumu.

Nesulaukus oficialiaus LGGRTC atsiprašymo bei pasiaiškinimo dėl susiklosčiusios situacijos, LŽB pasilieka teisę kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo LR įstatymų numatyta tvarka.

Faina Kukliansky

Šaltinis: lzb.lt

Susiję:

Apie persistengusius KGB sąrašų skelbėjus