Seimo narė Agnė Bilotaitė atkreipė dėmesį į nepakankamai griežtai reguliuojamą valstybės tarnautojų asmeninę atsakomybę ir įregistravo Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo bei kitų susijusių teisės aktų projektus.
Pasak Seimo narės, valstybės institucijos bei teismai negali efektyviai išieškoti valstybės tarnautojų veiksmais padarytos žalos, nes esamas teisinis reguliavimas esą turi esminių spragų, leidžiančių valstybės tarnautojams likti nenubaustiems.
Nors šiuo metu valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi galimybes išieškoti iš valstybės tarnautojo jo padarytą žalą, tokia teise esą dažniausiai nesinaudojama. O jei neįrodama, kad valstybės tarnautojas veikė tyčia, žalos atlyginimas valstybės tarnautojams ir pareigūnams dažniausiai yra apribojamas nuo 6 iki 9 valstybės tarnautojo atlyginimų, o išieškoti galima tik 20 proc. atlyginimo kiekvieną mėnesį.
„Esamas teisinis reguliavimas iliustruoja atsainų valstybės požiūrį į asmeninę tarnautojo atsakomybę, – teigė A. Bilotaitė. – Valstybė ne tik neskatina valstybės tarnautojų atsakingai elgtis priimant sprendimus, bet dar ir papildomai suteikia jiems įvairių privilegijų ir apribojimų efektyviai jų darbo kontrolei.“
Teikiamais įstatymų projektais Seimo narė siūlo valstybės bei savivaldybės institucijoms ir įstaigoms nustatyti ne teisę, o pareigą naudotis regreso teise ir išieškoti iš valstybės tarnautojo jo padarytą žalą. A. Bilotaitės teigimu, dabar tokią žalą iš valdininkų institucijos gali, bet neprivalo išieškoti.
Siūloma padidinti ir suvienodinti viršutinę žalos atlyginimo ribą valstybės tarnautojams iki 12 vidutinių atlyginimų, jei jų veikose nėra tyčios, taip pat padidinti du kartus iš žalą padariusio valstybės tarnautojo atlyginimo kas mėnesį išieškomų sumų dalį – iki 40 proc. Jei žala padaryta tyčia, tarnautojas būtų įpareigotas atlyginti ją visą.
Šiomis pataisomis būtų įtvirtinama valstybės ir savivaldybės institucijų pareiga naudotis regreso institutu.
„lrs.lt“, „Žinių radijo“, „ekspertai.eu“ inf.