Siūloma įteisinti Lietuvos Prezidento apklausą nepriklausomai nuo jo sutikimo ar nesutikimo

Seimo narys Artūras Paulauskas siūlo panaikinti Baudžiamojo proceso kodekse Respublikos Prezidentui suteiktą privilegiją sutikti ar nesutikti būti apklausiamam kaip liudytojui.

Tai numatantį Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo projektą jis įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.

Šiuo metu Respublikos Prezidentą, kaip liudytoją, ikiteisminio tyrimo teisėjas gali apklausti tik jo sutikimu. Priėmus siūlomus pakeitimus, ikiteisminio tyrimo teisėjas Respublikos Prezidentą galės apklausti neatsižvelgdamas į Respublikos Prezidento sutikimą ar nesutikimą.

A. Paulausko nuomone, bus įgyvendinama kodekso paskirtis, užtikrinamas teisinės valstybės, teisingumo bei lygiateisiškumo principas.

„Priėmus siūlomus pakeitimus kodekso normoje išlaikoma pagarba Respublikos Prezidentui – jis apklausiamas rezidencijoje ir ta apklausa vyksta kaip teisme – apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas, kad Prezidentui nereikėtų vaikščioti ir liudyti viešai teisme, laukti už teismo posėdžių salės durų“, – sako Seimo narys A. Paulauskas.

Pagal galiojantį Baudžiamojo proceso kodeksą, kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes.

„Respublikos Prezidento privilegija nesutikti duoti parodymus trukdo ginti valstybės viešuosius interesus. Toks teisinis reguliavimas visiškai prasilenkia su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo bei lygiateisiškumo principais. Atsižvelgiant į proceso išsamumo ir greitumo principą nepateisinamas toks teisinis reguliavimas, kai asmenys, kuriuos norima apklausti ikiteisminiame tyrime, patys sprendžia apie savo dalyvavimą procese“, – mano Seimo narys A. Paulauskas.

Pasak jo, Lietuvos piliečiams taikoma atsakomybė už ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų nevykdymą, t. y. atsisakymą duoti parodymus ar kitokį apklausos vengimą.

„Tačiau Respublikos Prezidentui taikomos privilegijos, jis gali nesutikti liudyti ir taip nevykdyti teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo reikalavimų būti apklausiamu ir jokia teisinė atsakomybė jam netaikoma. Susidaro paradoksali situacija, kai BPK suteikia teisę Respublikos Prezidentui nutylėti apie jam žinomas teisingai išspręsti bylą padėsiančias aplinkybes. Toks teisinis reguliavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurioje numatyta, jog įstatymui (...) visi asmenys lygūs. Konstitucijoje yra numatyta vienintelė išimtis, kai draudžiama versti duoti parodymus: prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius“, – pastebi projektą parengęs A. Paulauskas.

Eltos inf.